Žemosios Panemunės dvaras – vieta, kurioje susitinka istorija ir natūralus gamtos grožis

Šakių rajone, kairiajame Nemuno krante, įsikūręs Žemosios Panemunės dvaras – tai pamiršti Sapiegų rūmai, slepiantys didingą beveik 400 metų trunkančią istoriją. Apie 1650 metus statyti rūmai priklausė kunigaikščių Sapiegų, Čartoriskių, grafų Tiškevičių giminėms, kurios bendravo su iškiliausiomis to meto Europos aristokratų šeimomis. Šių rūmų griuvėsiuose vis dar galima aptikti buvusios prabangos pėdsakų – sienų ir lubų puošybos fragmentų, liudijančių čia XVII–XVIII a. dirbusių italų ir šveicarų dailininkų meistriškumą. Dvarą supanti gamta džiugina ne tik norinčius atsikvėpti saulėtame dvaro kieme, bet ir mėgstančius pasivaikščioti, kadangi dvaras įsikūręs tarp dviejų piliakalnių, kuriuos jungia pasivaikščiojimui skirta alėja ir istorinis 660-ies obelų sodas.

Ilgus metus Žemosios Panemunės dvaras buvo nugrimzdęs į istorinės atminties užmarštį, tačiau šiuo metu dvarą prižiūrinčios Jakelių šeimos ir daugybės patyrusių specialistų dėka rūmų didinga istorija pamažu atgimsta naujam gyvenimui.

Įspūdingas dvaro paveikslas

Pasak dvaro savininkų Rasos ir Vytauto Jakelių, įsigyti seną apleistą dvarą ir jį prikelti naujam gyvenimui niekada nebuvo jų planuose, tačiau keletą metų kirbėjusi mintis apie prasmingą, išliekamąją vertę turinčią veiklą sutuoktinius atvedė būtent į Žemosios Panemunės dvaro prieangį.

„Bėgo metai po metų, darbas po darbo, projektai po projektų, kol prieš ketverius metus atsirado galimybė stabtelti ir susimąstyti, ką mes veikiame, kodėl tai darome ir kokia to prasmė. Atrodo, ko gi dar galėtum norėti: šeima sukurta, namai pastatyti, karjera susiklosčiusi, vaikai paauginti, tačiau galvoje vis kirbėjo mintis: nejaugi tai viskas? Įvairiausioms mintims besisukant galvoje pradėjome dairytis, ką gi dar galėtume sukurti, nuveikti. Matyt, todėl vieną gražų rudens rytą vedini smalsumo atsidūrėme Žemosios Panemunės dvare. Tuomet pamatytas vaizdas sužavėti negalėjo – apleisti ūkiniai pastatai, iš rūmų likę tik išorinės sienos be stogo, vidus pilnas nuolaužų, nuogriuvų ir per laiką užaugusių medžių bei vijoklių. Žmogus, nenorintis papildomų iššūkių, tokioje situacijoje būtų išsigandęs ir pabėgęs, tačiau mes tądien matėme ne esamą situaciją, o tai, kas čia galėtų būti sutvarkius teritoriją, – nuostabią gamtos aplinką, didžiulį 660 šimtamečių obelų sodą ir pamirštą, kadais arkadų galerija besididžiavusį, bet tuo metu apleistą ir niekam nežinomą istorinį objektą“, – pasakojo V. Jakelis.

Pasak pašnekovo, nors pirmą kartą apžiūrint statinius ir visą dvaro teritoriją teko brautis per neįžengiamus šabakštynus, ore sklandė neapsakomai geras ramybės ir istorinės auros jausmas.

„Apsispręsti nebuvo lengva, tačiau žinojimas, kad tai yra istorinė vieta, apdovanota natūraliais gamtos turtais, padėjo priimti sprendimą. Remiantis tuometinėmis žiniomis, įsigijome XIX a. pab.–XX a. pr. istorinio komplekso likučius, tačiau pradėję išsamius istorinius tyrimus buvome apdovanoti tikrąja šios vietos istorine verte – paaiškėjo, kad šis dvaras – tai ilgai užmarštyje skendėjusi, savo ištakomis XVII a. siekianti didikų Sapiegų rezidencija“, – sakė V. Jakelis.

Bundantis Žemosios Panemunės dvaras yra vienas iš vos kelių išlikusių XVII a. istorinių dvarų visoje Lietuvoje. Tai seniausias istorinis objektas Šakių rajone, pasakojantis Lietuvos didžiųjų etmonų Sapiegų, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) didžiojo kanclerio, kunigaikščio Mykolo Frederiko Čartoriskio, grafų Tiškevičių, besitikėjusių su Napoleono Bonaparto pagalba atgauti šalies nepriklausomybę, istoriją.

Pasak dvaro savininkų, ši vieta pasakoja ir apie Joną Jablonskį, jo šeimą, Žemosios Panemunės dvare sukurtus lietuviškus žodžius, Lietuvos tarpukario nepriklausomybę ir tuomet gyvavusias pakilias jaunos valstybės augimo viltis, apie to laikmečio valstybės patriotus, gyvenusius ir besilankiusius Žemosios Panemunės dvare: Valentiną Gustainį, Magdaleną Avietėnaitę, Zigmą Praną Starkų, diplomatą Vaclovą Sidzikauską ir kitus valstybės labui dirbusius šviesuolius. Dvaro istorija mena ir vienuolikametes dvynukes Starkutes, 1941-ųjų metų birželį besisvečiavusias Žemosios Panemunės dvare ir tik per plauką išvengusias tremties likimo, vėliau globojusias iš tremties grįžusį prezidentą Stulginskį ir suorganizavusias pogrindines prezidento laidotuves su trispalve, Lietuvai vis dar esant sovietinės okupacijos gniaužtuose.

„Pradėjus bundančio dvaro kelią, atsivėrė kitas skaudus suvokimas, kiek daug valstybės istorinės atminties ir eilinių Lietuvos žmonių istorijų esame praradę. Kiek daug dar apie savo šalį ir jos istorinę praeitį nežinome. Kiek daug istorinės atminties ištrynė, paslėpė ir sunaikino 50 okupacijos metų. Šalia to, kad gaiviname ir puoselėjame nuo didmiesčio nutolusį regiono kampelį, aiškiai pajutome dar vieną šios veiklos prasmę – dalintis Lietuvos valstybės raidos istoriniu pažinimu. Gaivinti ir grąžinti prarastą istorinę atmintį“,  – sakė R. Jakelienė.

Sukauptomis žiniomis dalijasi su lankytojais

Bundantis Žemosios Panemunės dvaras ir parkas jau kurį laiką yra atverti Lietuvos istorija ir kultūra besidomintiems lankytojams ir draugiškiems jų augintiniams. Čia rengiami kultūros renginiai, koncertai, pažintinės istorinės ekskursijos, kurių metu lankytojai gali daugiau sužinoti apie dvarą valdžiusius didžiuosius Lietuvos etmonus Sapiegas ir kitus Lietuvos šviesuolius.

„Džiaugiamės galėdami savo atradimais stebinti dvaro ekskursijų lankytojus. Atvykę ir išvydę griuvėsius, lankytojai leidžiasi į istorinio pasakojimo pažinimą neturėdami didelių lūkesčių, o išgirdę ir pamatę pastarųjų metų atradimus, išeina šiek tiek labiau pakelta galva ir labiau ištiestais pečiais – besididžiuodami, kad ir mūsų šalis turėjo savą aukštąją kultūrą, žengusią koja kojon su visa Vakarų Europos šalių šeima. Daliai lankytojų būna naujiena išgirsti, kad mūsų valdovai ir didikai investavo tiek į sakralinę, tiek į pasaulietinę architektūrą, samdydavo geriausius italų, šveicarų architektus, taip norėdami parodyti, kad ir mes esame Vakarų Europos civilizacijos šeimos dalis“,  – sakė V. Jakelis.

Pasak pašnekovų, pamažu bundantį dvarą atvėrus lankytojams, norisi atrasti naujų iniciatyvų ir bendradarbiavimo galimybių su kitomis organizacijomis taip lankytojus įtraukiant į aukštesnės kultūros, kultūros paveldo ir istorijos pažinimo patirtis.

„Jau antrus metus kartu su Kauno Ąžuolyno biblioteka rengiame nemokamus renginius norintiems atrasti knygą ir skaitymo teikiamas galimybes. Šiais metais kvietėme į susitikimą su istoriku Eimantu Gudu ir kalbėjome apie Lietuvos istorijos raidą, ko galime pasimokyti iš mūsų didikų ir kodėl esame pamiršę dalį savos istorijos, kodėl svarbu tą istorinę atmintį susigrąžinti ir perduoti ateities kartoms. Šiais metais bundantį dvarą aplankys Pažaislio muzikos festivalis, laukiame su didžiuliu jauduliu ir nekantrumu. Taip ilgai po užmaršties dulkėmis miegojusiame istoriniame perle vėl skambės aukštos kultūrinės vertės klasikinė muzika, kuri, esame tikri, nebuvo svetima šios vietos istoriniams šeimininkams. Kartu su partneriais kuriame renginių konceptus, kurie patenkins ne tik lankytojų gurmaniškus ar estetinius, bet ir intelektualinius poreikius “,  – sakė R. ir V. Jakeliai.

Pašnekovų teigimu, didžiausias lūkestis – kad Žemosios Panemunės dvare apsilankęs žmogus susimąstytų ne tik apie savo krašto istoriją, bet ir apie savo gyvenimą, apie tai, ką kiekvienas mūsų paliksime ateities kartoms.

„Norime šią vietą paversti kultūros, istorijos, paveldo pažinimo, atokvėpio gamtoje ir mažų gyvenimo džiaugsmų oaze, ieškantiems truputį daugiau prasmės ir tikrumo. Įkvėpti patiems atrasti širdžiai mielas ir daugiau prasmės suteikiančias veiklas. Kviečiame atvykti atokvėpiui bundančio dvaro sode, pailsėti nuo skubančio miesto ritmo, pasidžiaugti šimtametėmis obelimis, susipažinti su dvaro istorija pažintinėse ekskursijose. Kviečiame lankyti dvare vykstančius renginius ir skleisti žinią apie neįtikėtiną, bet tikrą pastarųjų metų istorinį atradimą. Su pareiškusiais norą prisidėti savanorystės pagrindu taip pat paprastai randame, ką smagaus ir naudingo drauge nuveikti“, – sakė dvaro šeimininkai.

Iniciatyva „Bundantis Žemosios Panemunės dvaras“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.