Visuomeninės Rasų kapinių draugijos pirmininkas: savo veikla bandome išsaugoti bent dalį mūsų bendro kultūros paveldo

1801 m. įkurtos Vilniaus Rasų kapinės – vienos žymiausių ir seniausių Lietuvoje. Šios kapinės yra ne tik žymių mokslininkų, menininkų, politikų, kultūros ir visuomenės veikėjų amžinojo poilsio vieta, bet ir dviejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos – tautinis paveldas, svarbus ne tik istoriniu, bet ir meniniu bei moksliniu aspektais.

Norint pasirūpinti šiuo jau trečią šimtmetį skaičiuojančiu miesto istorijos paminklu, 1990 metais buvo įkurta nevyriausybinė organizacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“, kuri jau daugiau nei trisdešimt metų užsiima Senųjų Rasų kapinėse esančių kapaviečių renovavimu, griūvančių, dūlėjančių paminklų, laiko tėkmėje grožį praradusių antkapių konservavimu ir restauravimu.

Vienija tikslas išsaugoti istorijos paveldą

Pasak draugijos pirmininko Darijušo Žiborto, per 34 veiklos metus draugijos pastangomis buvo atnaujinti 205 ir pastatyti 5 nauji antkapiniai paminklai. Pirmiausia restauruojami tie paminklai, kuriems reikalinga žūtbūtinė pagalba, skiriant didelį dėmesį antkapiams, po kuriais ilsisi Lietuvai, Lenkijai ir Vilniaus kraštui nusipelnę veikėjai.

„Rasų kapinėse yra palaidota daug žinomų asmenų, kurie prisidėjo ne tik prie Vilniaus miesto klestėjimo, bet taip pat įtakojo Lietuvos ir Lenkijos istoriją bei kultūrą. Domėdamiesi šių asmenybių veikla galime pažinti abiejų tautų istoriją. Atnaujindami paminklus Rasų kapinėse, prisidedame prie istorijos ir kultūros puoselėjimo, išsaugojimo ir perteikimo ateities kartoms. Svarbu pabrėžti, jog prie draugijos veiklos taip pat prisijungia jauni žmonės, kuriems rūpi Lietuvos ir Lenkijos istorija bei kultūra“, – sakė bendrijos pirmininkas D. Žibortas.

Jam antrino draugijos narė Terenia, mananti, kad draugijos veikla, visų pirma, labai reikšminga neseniai 700 metų jubiliejų atšventusiam Vilniaus miestui.

„Istorija tęsiasi, laikai keičiasi, o miesto paminklai sensta ir nyksta. Visų piliečių tikslas turi būti siekti išsaugoti mūsų istorijos paveldą. O istorija slypi Vilniaus gatvelėse, pastatuose ir seniausiose miesto kapinėse”, – dalinosi pašnekovė.

Bendruomenę telkiančios veiklos

Draugija kartu su skautais, Vilniaus mokyklomis ir miesto visuomene pavasarį bei rudenį prieš Vėlines organizuoja Bernardinų ir Rasų kapų tvarkymo bei žvakių rinkimo akcijas „Padovanok šviesą Rasų ir Bernardinų kapinėms”, taip pat kviečia į istorines pamokas, kurių metu asociacijos atstovai pasakoja apie iškilias kapinėse palaidotas asmenybes, pristato visuomenei atnaujintus paminklus. Draugija virš dvidešimties metų bendradarbiauja su Lietuvos Lenkų Harcerių (Skautų) Sąjunga, kurios nariai per šventes budi prie lenkų ir lietuvių karių kapų bei maršalo Juzefo Pilsudskio širdies ir jo motinos mauzoliejaus, padeda rinkti pinigus per aukų rinkimo akcijas, tvarko apleistus kapus, Visų Šventųjų dieną uždega žvakes istorinėse miesto kapinėse. Į savo plačią veiklą draugija įtraukė ir gidus, kurių šiuo metu skaičiuoja 17.

„Didžiuojamės, kad jau 15 metų organizuojame akciją „Padovanok šviesą Rasų ir Bernardinų kapinėms“, kurioje aktyviai dalyvauja ir jaunimas. Draugijos iniciatyva atnaujinami ne tik paminklai Rasų, bet ir Bernardinų kapinėse. Be kita ko, 2023 m. Visuomeninės Rasų kapinių draugijos pastangomis buvo atnaujintas 1831 m. sukilimo dalyvio Simono Konarskio paminklas jo žūties vietoje, Vilniuje“, – sakė draugijos pirmininkas Darijušas Žibortas.

Pasak draugijos narės Irminos, džiugina tai, kad moksleiviai, studentai ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, savanoriai iš Lietuvos ir Lenkijos bei kiti visuomenės atstovai gausiai susirenka į pavasario ir rudens Rasų kapinių tvarkymo talkas, o per Vėlines uždegamas neįtikėtinas žvakelių skaičius – per 12 tūkstančių.

„Švieselių būna tiek daug, kad jos kyla iki pat dangaus. Visgi labiausiai džiaugiamės, kai pavyksta atrasti ir pagal archyvuose esamą dokumentaciją atkurti apleistus antkapius. Tai didžiulis darbas, reikalaujantis daug žinių, laiko, kruopštumo, užsispyrimo ir, savaime suprantama, lėšų“.

Gamtos stichijos – ne vienintelis iššūkis

Kapinėse esantiems paminklams daug žalos daro gamtos stichijos, nes per audras griūna medžiai, lūžta didžiulės šakos. Tenka spręsti dilemą: arba išsaugoti seną sutrūnijusį medį, arba istorinę vertę turintį paminklą.

„Pasitaiko, kad paminklas jau restauruotas, o po audros jis būna visiškai sugriautas dėl kritusio medžio. O tuomet vėl turi būti vykdomi atstatomieji darbai, ieškomos lėšos. Mus liūdina faktas, jog netinkamai prižiūrimi medžiai nukrenta ant mūsų pastangomis atnaujintų paminklų. Manome, kad valdžia skiria per mažai lėšų paminklų priežiūrai ir renovacijai, nors ilgiau nei 5 metus stengiamės atkreipti dėmesį į krentančių medžių problemą. Arba, pavyzdžiui, Sukilėlių gatvėje, esančioje tarp Naujųjų ir Senųjų Rasų kapinių, yra blogai sureguliuotas automobilių eismas, dėl kurio dažnai įvyksta avarijos, tuo pačiu sugadinami paminklai“, – sakė draugijos pirmininkas D. Žibortas.

Anot draugijos narės Terenios, kitas ne mažiau varginantis iššūkis – pritraukti nuoširdžių, negailinčių savo laisvo laiko ir pastangų pagerinti kapinių aplinką, piliečių.

„Rasų kapinės yra puikiai žinomos, tad manau, kad reklamos joms turime pakankamai, tačiau kokiais būdais sudominti žmones ir valdžią, kad mūsų miesto paminklas taptų dar gražesnis, švaresnis, tvarkingesnis ir išsaugotų savo architektūrą, kartais atsakyti nelengva“.

Ateities planuose – papildomos veiklos

Šį pavasarį draugija planuoja tvarkyti senąsias Bernardinų kapines: kartu su miesto gyventojais išrauti piktžoles, išpjauti nereikalingus krūmelius, surinkti šiukšles bei žiemos metu ant paminklų nukritusias medžių šakas.

„Tvarkyti Bernardinų kapines jau esame gavę leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto aplinkos skyriaus. Kitais metais galbūt tą patį darysime ir sostinės Šv. Petro ir Povilo kapinėse. Ateityje planuojame ir daugiau veiklų, pavyzdžiui surengti dar vieną konkursą, kuriuo bus siekiama atkreipti dalyvių dėmesį į architektūros paminklų grožį, jų svarbą tautų istorijoje, populiarinti Senąsias Rasas. Kažkada ketiname išleisti Rasų kapinių žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos kapinėse palaidotų svarbių asmenų amžinojo poilsio vietos, atsirastų trumpi aprašymai. Mano, kaip draugijos nario, svajonė yra surengti spektaklį apie Rasų kapines. Galbūt nuskambės keistai, tačiau socialiniuose tinkluose visuomenei pristatydamas šiose kapinėse palaidotų asmenų biografijas ir nutikusias istorijas, supratau, kad galima tai perkelti iš popieriaus į sceną“, – dalinosi draugijos narys Darius.

Prisijungti prie draugijos ir jos vykdomų veiklų galima čia:

Facebook paskyra lietuvių kalba: https://www.facebook.com/vrkd.lt

Facebook paskyra lenkų kalba: https://www.facebook.com/rossa.wilno

Daugiau informacijos draugijos internetinėje svetainėje adresu: www.rossa.lt

Savanorių atsiliepimai:

Kinga: „Įstoti į asociaciją man pasiūlė asociacijos pirmininkas Darijušas, kuris dalyvauja visuose projektuose ir rūpinasi organizacijos plėtra. Man tai pasirodė rimta iniciatyva, subūrusi Lietuvoje žinomus žmones: istorikus, mokytojus, gidus, verslininkus, lenkų skautų organizacijos vadovus, prie įvairių darbų prisidedančius Lenkijos ambasados narius. Pati esu kalbininkė, dėstau Vilniaus universitete, todėl man svarbu pabrėžti, kad studentai ir dėstytojai mato poreikį dalyvauti tokiose visuomeninėse iniciatyvose“.

Alina: „Esu skautė, istorikė, turistų gidė. Dar vaikystėje ir paauglystėje veikiau visuomeniškai, buvau savanorė. Kasmet tvarkydavau Rasų kapines, taip pat ėjau garbės sargybą kapinėse Lietuvos lenkams svarbių švenčių metu. Man atrodo visiškai natūralu, kad apleistus nusipelniusių žmonių kapus turi kažkas tvarkyti. Gražu, kai ant visų be išimties kapų savanoriai Vėlinių dieną uždega žvakes.

Tūkstančiai žvakių nėra perkamos pagal užsakymą, o aukojamos Lietuvos lenkų mokyklų moksleivių, įvairių visuomeninių Lietuvos bei Lenkijos organizacijų, geros valios žmonių. Atmintis apie nusipelniusius įvairių tautybių žmones turi išlikti ir būti perduota kitoms kartoms“.

Irmina: „Jaučiu pasitenkinimą, kad kartu su draugijos nariais galiu prisidėti prie miesto gerovės. Nuolat ieškau veiklos, kuri mane praturtintų ir būtų naudinga visuomenei. Matau kolektyvinio darbo rezultatą ir tai mane džiugina. Jaučiu vidinį poreikį daryti gerus darbus“.

Terenia: „Kai buvau maža padėdavau tėvams ūkyje, o kai paaugau, norėjau padėti žmonėms, kurie susiduria su sunkumais. Vienerius metus savanoriavau ir dalinau aprangą, batus ir kitus reikalingus daiktus benamiams ar sunkiau besiverčiantiems asmenims, po to dalyvavau „Carito programoje“ „Artumas“ ir lankiau sergančius bei vienišus žmones. Taip pat padedu vienišoms kaimynėms apsipirkti, atnešu joms prekių. Kai draugas pakvietė mane savanoriauti šioje draugijoje iš karto sutikau ir iki šiol esu organizacijos narė. Mane domina istorija, todėl noriu prisidėti prie tokią ilgą praeitį turinčių kapinių gerovės. Tikiuosi, kad ateityje atsiras vis daugiau geranoriškai nusiteikusių piliečių, kurie prisidės prie mūsų ir taps šios svarbios misijos dalimi“.

Visuomeninė Rasų kapinių draugija sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo vienais iš laureatų „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje.