Užimtumo namai Tulpiakiemyje: kaip darbas atvažiuoja pas žmones?

Tulpiakiemio kaime, Ukmergės rajone, įkurto socialinio verslo „Užimtumo namai“ autoriai įsitikinę: tokių darbuotojų jiems gali pavydėti bet kuri stambi, vidutinė ar smulki kompanija. Šio atsakingo verslo modelis ir sėkmės paslaptis – negalinčiuosius nuvykti į darbą darbas pasiekia pats.

Projekto bendraautoriai Aurelijus Deviatnikovas, Agnė Tėvelytė-Petronienė ir Lina Palčinskienė sako, kad labiau motyvuotų, atsakingų, rūpestingų ir linksmų žmonių nėra sutikę niekur. O tai įkvepia toliau vystyti verslą ir padėti socialinę neteisybę patiriantiems asmenims spręsti užimtumo problemą kaime.

Visuomenei naudingas verslas

Projekto sumanytojai vardija ir daugiau teigiamų šio socialinio verslo ypatumų – tai pirmasis tokio pobūdžio verslas mūsų šalyje, keičiantis tiek suaugusiųjų, tiek vaikų požiūrį į darbą. „Užimtumo namai“ ne tik stiprina vietos bendruomenę, bet ir padeda darbo rinkai paruošti niekada nedirbusius žmones.

Pasak A. Deviatnikovo, projektas sprendžia tradicinio verslo problemą – kur gauti protingai įkainotos ir kokybiškos darbo jėgos, taip pat tampa ir pagalbininku savivaldai, mat sumažėjo socialinių išmokų krūvis.

„Skirtingai nuo įprastų įmonių, korporacijų, socialinio verslo organizacijų pagrindinis siekis yra ne pelnas, o teigiami pokyčiai visuomenėje. Žinoma, pelnas taip pat svarbus, kad organizacija galėtų būti nepriklausoma ir finansuoti savo veiklą“, – aiškino A. Deviatnikovas.

Idėją „Užimtumo namų“ iniciatyvai pasufleravo viena iš autorių, socialinės darbuotojos patirties turinti L. Palčinskienė – moteris, ilgą laiką besidarbavusi su iššūkių turinčiomis šeimomis, suprato, kad žmonėms, kuriuos visuomenė dažnai jau būna nurašiusi, reikia ne pašalpų, o darbo. Taip ir gimė šūkis: jei žmogus negali nuvykti į darbą, tai darbas turi atvykti pas jį.

„Lina atvažiavo pas mus su Agne ir papasakojo savo idėją. Bent jau aš nebuvau labai optimistiškai nusiteikęs, bet nusprendėme pabandyti. Susitikome su Užimtumo tarnybos darbuotojomis Ukmergėje – nieko. Tada su Užimtumo darbuotoja Vilniuje, kuri suorganizavo susitikimą su keletu potencialių darbdavių. Ten susipažinome su buvusia įmonės „Grafija“ gamybos vadove Diana Brašiškiene. Ji buvo pirmoji, kuri mumis patikėjo“, – pasakojo A. Deviatnikovas.

Norinčių dirbti daugiau nei darbo

Pirmosios norinčiųjų dirbti veiklos prasidėjo Tulpiakiemio vaikų užimtumo centre, kuris sutiko laikinai priglausti verslą. Verslininkai, į vieną miestelio erdvę surinkę visus geidžiančius darbo, įsitikino poreikiu ir neilgai trukus į Tulpiakiemį atvežė pirmąjį darbo užsakymą iš gamyklos.

Tiesa, iš pradžių nuosavomis lėšomis bei padedami rėmėjų nusipirkę dalį konteinerinio pastato, netrukus suprato, kad ir tokio ploto per maža. Verslininkai, pasinaudodami regionams skirtomis lėšomis užimtumui skatinti, plotą padvigubino.

„Žmonės jį tiesiog „sudraskė“ – darbai buvo atlikti akimirksniu. Šiandien turime šiuolaikiškas, patogias darbo ir sandėliavimo patalpas, kur visi norintys ir darbuojasi“, – džiaugėsi projekto bendraįkūrėjis.

Miestelio bendruomenė imasi pačių įdomiausių darbų: darbuotojams jau yra tekę dozuoti ir perpilstyti dezinfekcinį skystį iš didelių talpyklų į mažas, rūšiuoti džiovintus abrikosus, komplektuoti kalendorius, komplektuoti ir rūšiuoti galutiniam pristatymui Lietuvoje populiarius žurnalus. Vienas įdomiausių užsakymų, tekusių Tulpiakiemio gyventojams, – lankstyti ir komplektuoti inhaliatorių dėžutes užsakovui iš Skandinavijos.

Sunku rasti užsakovų

Ir nors darbščių rankų Lietuvos provincijoje netrūksta, vienas didžiausių šiam socialiniam verslui tenkančių iššūkių – rasti užsakovų, kurie padėtų užtikrinti stabilų užsakymų kiekį ir stabilias pajamas dirbantiems žmonėms.

„Tikiuosi, ir šis straipsnis apie mus padės atrasti naujų verslo partnerių, kurie įvertins tai, kad šis socialinis verslas nėra prašytojas, o rimtas pagalbininkas tradiciniam verslui. Galime padėti taupyti įmonių skiriamą laiką laikinų darbuotojų paieškai ir darbinimui, patalpų išlaikymui, darbuotojų administravimui – darbus rankomis atliekame greitai, kokybiškai ir nebrangiai“, – teigė V. Deviatnikovas.

Pasak jo, vis dar tenka konkuruoti su tradicinių verslų įsitikinimu, kad geriau viską pasidaryti patiems, o neturint „rankų“, visai tokio darbo nesiimti.

„Mes esame tie, kurie gali padėti. Tikime, kad tai yra ir bus ilgalaikis projektas ir jis veiks tol, kol bent vienam iš ten dirbančių žmonių bus reikalingas“, – pridėjo V. Deviatnikovas.