Su įkalintaisiais dirbantys savanoriai: pasikeitęs požiūris sistemoje keičia ir visuomenę

Nevyriausybinė organizacija „Prirašytos rankos“ organizuoti savanoriškas veiklas įkalintiems asmenims pradėjo vos prieš keletą metų, 2019 m. pabaigoje, tačiau drąsiai teigia: šiuo metu savanoriai yra labai vertinga teisėsaugos sistemos dalis.

Organizacijos įkūrėja Ieva Mackutė įkvėpimo tokiai savanorystei pasisėmė paskutinius gimnazijos metus praleidusi vienoje tarptautinių mokyklų JAV, kur itin daug dėmesio skiriama savanorystės tematikai.

Įgyvendinti savo idėją I. Mackutė pradėjo vos 18-ikos, parašiusi laišką Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovui. Jos iniciatyva vystyti užsiėmimus su nuteistaisiais – tiek paaugliais, tiek suaugusiaisiais – iš pradžių maloniai sutikta ir, pamažu įsibėgėjusi, išaugo į organizaciją.

Pagrindinis šios NVO tikslas yra mažinti socialinę atskirtį tarp visuomenės ir nuteistų žmonių.

Pasak „Prirašytų rankų“ savanorių, įkalintieji itin noriai įsitraukia į veiklas, mielai dalijasi savo poreikiais ir laukia visų užsiėmimų. Išankstinė nuostata, kad įkalintieji nenorės įsitraukti į veiklas ar pasitiks nemaloniai, labai greit subliūkšta. O ir patiems nuteistiesiems svarbu pajausti, kad ne visi visuomenės nariai jų baiminasi, atstumia.

„Visada iš savanorių išgirstu nuostabą, su kokia pagarba ir nuoširdumu įkalinimo įstaigose pasitinkami savanoriai. Po kiekvienos veiklos jiems yra padėkojama, paspaudžiama ranka, savanoriams padedama susitvarkyti po veiklų“, – aiškino I. Mackutė.

Jos teigimu, užsiėmimų dalyvius savanoriai stengiasi įtraukti į kuo įvairesnes ir praktiškesnes veiklas, atliepti įvairius poreikius: organizuoja mokymus apie finansus, biudžeto planavimą, gyvenimo aprašymų rengimą, emocijų ir pykčio atpažinimą, paliečia teisines ar aplinkosaugos temas ar net moko anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo. Su jaunesniais kaliniais savanoriai užsiima ir kūrybiškesnėmis veiklomis – įvairiais žaidimais, sportu, menu.

„Bandome jiems suteikti įrankių, kurie vėliau, išėjus į laisvę, padėtų kurti gyvenimą be nusikaltimų. Sulaukiame didelio palaikymo ir padėkų – įkalintieji teigia, kad tokios veiklos jiems labai vertingos. Galbūt ne visiems šie įgūdžiai pasiteisins ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau veiklos padeda lengviau išgyventi bausmės laikotarpį“, – sakė I. Mackutė.

Jos įsitikinimu, visuomenė neturėtų įkalintų žmonių palikti likimo valiai – žymiai vertingiau jiems padėti ir suteikti įrankius, kad išėję į laisvę nebenusikalstų pakartotinai, o pradėtų naują gyvenimą. Savanoriai tokį požiūrį stengiasi skatinti tiek tarpusavyje, tiek visuomenėje.

„Jaučiame, kad visuomenė nori plėsti požiūrį, kurį mes įnešame kaip organizacija. Labiausiai pastebime, kad požiūris keičiasi ir pačioje sistemoje, tarp kalėjimo darbuotojų. Tai susiję: kai keičiasi sistema, visuomenė irgi keičiasi“, – kalbėjo I. Mackutė.

Tokios savanorystės poreikis vis labiau auga: vis dažniau įkalinimo įstaigos iš visos Lietuvos kreipiasi į organizaciją su prašymais atvykti ir vesti mokymus.