„SPEAK Lithuania“ įkūrėja Narmin Aliyeva: bendradarbiaudami ir bendrai kurdami galime pasiekti gerokai daugiau

Iniciatyva „SPEAK Lithuania“ padeda migrantams ir pabėgėliams išmokti lietuvių kalbos, susipažinti su vietos gyventojais, kurti kultūrų įvairovę ir žmonių įsitraukimą skatinančias bendruomenes.

Pasak Kaune įsikūrusios „SPEAK Lithuania“ įkūrėjos azerbaidžanietės Narmin Aliyevos, pastebėjusi, kad mieste trūksta galimybių užsieniečiams socializuotis ir susipažinti su naujais žmonėmis, prieš ketverius metus ji pati ėmėsi burti žmones ir organizuoti neformalias veiklas, kurių metu dalyviai gali mokytis kalbų ir megzti įdomias pažintis.

– Papasakokite trumpai apie iniciatyvą. Kaip kilo mintis ją pradėti?

– Sakoma, kad vertybės paprastai kyla iš skausmingų praeities patirčių. Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą studijuoti, buvau drovi aštuoniolikmetė, ne itin gerai mokanti anglų kalbą ir šalia neturinti draugų ar šeimos narių. Tai buvo mano pirmas apsilankymas Europoje ir Lietuva gerokai skyrėsi nuo krašto, iš kurio esu kilusi, nieko nežinojau apie vietos kultūrą ir kaip čia viskas veikia. Net viešojo transporto kortele išmokau naudotis tik po šešių mėnesių. Ilgą laiką jaučiausi atsiskyrusi, o pirmuosius draugus susiradau tik po metų.

Taigi, puikiai žinau, su kokiais iššūkiais gali susidurti į Lietuvą atkeliavę užsieniečiai, ir nenorėčiau, kad ir kitiems tektų išgyventi ilgą adaptacijos ir integracijos laikotarpį, kaip teko man. Būtent tuo užsiima „SPEAK“ iniciatyva. Šis projektas padeda įveikti socialinį ir kalbos barjerus, atsirandančius užsieniečiams atkeliavus į naują miestą, skatina juos užmegzti ryšius su vietos gyventojais. Taip sukuriama erdvė, kurioje ir vietos bendruomenę galima supažindinti su kultūrų įvairove.

– Kodėl ši iniciatyva svarbi jos dalyviams?

– Viskas priklauso nuo dalyvių motyvacijos ir lūkesčių. Kai kurie žmonės mėgsta bendrauti ir geba susirasti draugų iš įvairių šalių, kai kurie prisijungia norėdami patobulinti savo lyderystės, bendravimo ir mokymo įgūdžius, o kartais net atranda aistrą mokyti ir imasi šio darbo profesionaliai. Kai kurie žmonės prisijungia norėdami patobulinti kalbos įgūdžius arba pasiruošti valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui. Dar kiti buvo priversti palikti savo šalį ir bando čia susikurti naujus namus, mokydamiesi kalbos ir megzdami naujus ryšius.

– Kokie veiklos rezultatai jus labiausiai džiugina?

– Džiaugiuosi, kad esame viena didžiausių Lietuvos platformų, padedančių migrantams ir pabėgėliams nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Per trumpą laiką suorganizavome daugiau nei 140 kalbų grupių, kuriose mokoma 15 skirtingų kalbų, iš kurių didžioji dalis – lietuvių. Buvau maloniai nustebinta, kai pamačiau, kad daugiau nei 600 žmonių į savo pageidavimų sąrašą mūsų platformoje įtraukė būtent lietuvių kalbą, ir šis skaičius nuolat auga. Kai sudarome naują lietuvių kalbos grupę, registracija dažnai baigiasi vos per 20 minučių, jos iš karto prisipildo.

Per savo veiklos metus „SPEAK Lithuania“ yra gavusi įvairių apdovanojimų. Buvome įvertinti 2021 m. „Technoramoje“, o 2022 m. laimėjome vietiniame ir tarptautiniame projekto „Migrantų talentų sodas“ finaluose. Pelnytas pripažinimas ir iniciatyvos „Lietuvos galia“ apdovanojimas mums buvo itin reikšmingas.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate?

– Prieš pradėdama „SPEAK“ veiklą, jau aktyviai dalyvavau tarptautinėje bendruomenėje, labiausiai buvau žinoma kaip viktorinų organizatorė. Buvau pratusi burti tarptautinę auditoriją, tačiau pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūriau, buvo pasiekti vietos žmones. Integracija yra abipusis darbas, todėl labai svarbu, kad vietos gyventojai aktyviai dalyvautų, ir aš tikrai džiaugiuosi matydama tiek daug aktyvių lietuvių, kurie noriai dalijasi savo kalba ir kultūra su atvykėliais. Kaip jau minėjau, žmonių, kurie į savo pageidavimų sąrašą įtraukia lietuvių kalbą, vis daugėja, todėl mums nuolat reikia daugiau vietos gyventojų, kad galėtume padėti visiems norintiems mokytis lietuvių kalbos.

– Kaip jūsų iniciatyva buvo priimta iš pradžių ir kaip ji vertinama dabar?

– Iš pradžių buvo sunku pristatyti idėją potencialiems partneriams, nes neturėjome jokių rezultatų, kai kurie žmonės manė, kad tai paprasčiausiai nepasiteisins. Esu dėkinga pirmiesiems partneriams, kurie tikėjo mumis ir dirbo kartu nuo pat pradžių, ir pirmiesiems savanoriams, kurie padėjo rengti medžiagą lietuvių kalba, mokė pirmąsias kalbų grupes.

Pradėjome kaip „SPEAK Kaunas“, pasiūlę gyvai vedamus kalbų grupių mokymus ir kultūros renginius. Per COVID pandemiją, kaip ir daugelis kitų, perėjome prie mišraus modelio, o internetu rengiami mokymai mums leido pasiekti daugiau žmonių iš įvairių miestų: Druskininkų, Klaipėdos, Vilniaus ir atokių šalies vietovių. Organizavome lietuvių kalbos grupes pabėgėliams, gyvenantiems Pabradėje, o kartais mūsų bičiuliai internetu mokė anglų ar ispanų kalbų pabėgėlius kitose Europos šalyse.

2022 m. pradėjome veiklą Vilniuje, mus pakvietus bendradarbiauti „International House Vilnius“. Vėliau „SPEAK Kaunas“ tapo „SPEAK Lithuania“. Mes siekiame plėstis į kitus miestus, kur „SPEAK“ galės atnešti naudos vietos bendruomenėms.

Reaguodami į poreikį integruoti žmones, kurie buvo priversti palikti savo šalį, praėjus 16 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios, sukūrėme platformą „SPEAK for Ukraine“.

– Ar bendradarbiaujate su kitomis organizacijomis? Kokiais būdais?

– Žinoma. Kadangi „SPEAK“ yra bendruomeniškumu grįstas projektas, bendradarbiaujame su žmonėmis ar įmonėmis, suteikiančiomis kultūrines ir bendradarbystės erdves, taip pat su organizacijomis ar biurais, kurie nemokamai suteikia savo patalpas mūsų kalbų grupėms ir renginiams. Taip pat bendradarbiaujame su tokiomis organizacijomis kaip Raudonasis Kryžius, pavyzdžiui, randame žmones, kurie kalba lietuviškai ir gali dėstyti ispaniškai kalbančių pabėgėlių iš Venesuelos grupei.

Kiti mūsų partneriai – universitetai. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus universitetu bei jų studentų asociacijomis, padedame užsienio studentams integruotis, o šie savo ruožtu taip pat aktyviai prisideda prie savo bendruomenės, dalydamiesi gimtąja kultūra ir kalba.

Kartais ir kitos institucijos rekomenduoja mus savo nariams, pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba pasiūlo Lietuvoje darbo ieškantiems žmonėms pasinaudoti mūsų platforma ir mokytis kalbų.

– Gal galite pasidalyti geraisiais pavyzdžiais, kaip Jūsų veikla keičia žmonių gyvenimus?

– Įdomu tai, kad mūsų bendruomenė labai įvairi: jauniausiam dalyviui 18 metų, o vyriausiam 83 metai, tad turime įvairių istorijų.

Pamenu, turėjome 65 metų lietuvę, kuri labai apsidžiaugė atradusi mūsų tarptautinę bendruomenę Kaune, kartu su mumis mokėsi anglų kalbos, o patobulinusi įgūdžius priėmė iššūkį padėti kitiems mokytis lietuvių kalbos ir internetu vedė lietuvių kalbos užsiėmimus pabėgėlių grupei, gyvenančiai Pabradėje.

Kitas pavyzdys – turėjome japonę, kuri studijavo universitete; ji minėjo, kad po to, kai pravedė kursus „SPEAK“, ją pagavo įkvėpimas ir, naudodamasi įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, ji pradėjo profesionaliai dėstyti, o tai padėjo padengti jos studijų išlaidas.

– Kas jus labiausiai motyvuoja savanoriauti ir tęsti projektą?

– Kai galiu girdėti istorijas, kurias minėjau anksčiau, matyti, kaip užmezgami prasmingi ryšiai, gauti padėkos žinutes iš nepažįstamų žmonių, stebėti bendras į keliones vykstančių dalyvių nuotraukas. Juk visa tai – galimybė kurti įvairią, įtraukią padedančių žmonių bendruomenę.

– Kokias veiklas planuojate ateityje?

– Siekiame kurti įvairesnius ir įtraukesnius Lietuvos miestus. Kiti miestai mūsų sąraše bus Šiauliai ir Klaipėda.

Planuojame plėsti partnerių tinklą ir pradėti glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis, ypač tomis, kurios samdo tarptautinius talentus. Vienas iš pagrindinių „SPEAK“  poveikio vertinimo rodiklių yra klausimas dalyviams, ar prisijungus prie mūsų sustiprėjo jų priklausymo miestui, kuriame gyvena, jausmas. Rezultatai rodo, kad 82 proc. dalyvių į šį klausimą atsako teigiamai.

Taip pat tobuliname „SPEAK“ programėlę, į ją įtraukiame smagius internetinius lietuvių kalbos iššūkius tarp užsiėmimų, kad dalyviai būtų nuolat įsitraukę į kalbos mokymąsi. Ji sukurta taip, kad sustiprintų grupės dalyvių tarpusavio ryšį – naudodamiesi programėle jie palaiko ryšį, dalijasi su kitais žiniomis apie savo kultūrą, tradicijas, pomėgius ir kartu mokosi kalbos.

– Klausimas savanoriams. Kodėl nusprendėte savanoriauti šioje organizacijoje? Kodėl jums tai svarbu?

– Tvirtai tikiu tarnaujančios lyderystės principais, tai yra rodau pavyzdį žmonėms. Todėl nusprendžiau tapti „SPEAK“ savanore ir paskatinti daugiau angliškai kalbančių žmonių tapti savanoriais. Matau daug nepasitikinčių savimi ir kalbos barjerą turinčių žmonių, kuriems sunku integruotis naujoje šalyje. Tokie projektai padeda įveikti šiuos sunkumus ir atveria užsieniečiams naujų galimybių. Be to, tiek grupės dalyviai, tiek savanoriai gauna daugiau naudos, ne tik įveikia kalbos barjerą. Mes visi užmezgame naujų ryšių, plečiame savo akiratį, susipažįstame su naujais žmonėmis ir jų kultūra. Užmezgame naujus santykius ir nesijaučiame vieniši naujoje šalyje. Anastasija Žukova, Baltarusija, anglų kalbos bičiulė

– Yra daugybė priežasčių, kodėl nusprendžiau savanoriauti. Viena svarbiausiųjų yra ta, kad mano sesuo gyvena ir dirba užsienyje, ir matydama, kaip ji ten integruojasi, supratau šio proceso svarbą. Prisimindama jos patirtį, jaučiau pareigą prisidėti prie šios bendruomenės veiklos. Kita priežastis buvo asmeninė: studijavau vertimą, o daugelis mano srities specialistų dar ir dėsto. Kadangi man trūko patirties, norėjau mokytojauti ir patobulinti savo gyvenimo aprašymą.

Savanorystė taip pat leido man susipažinti su žmonėmis iš įvairių šalių. Pažintis su įvairiomis virtuvėmis ir skirtingomis kultūromis dar labiau praturtino mano patirtį. Be to, dalijimasis lietuvių kultūra su kitais pagilino mano pačios supratimą apie ją – aiškindama ją kitam žmogui galėjau iš naujo atrasti šią turtingą kultūrą. Emilija Svirinavičiūtė, lietuvių kalbos bičiulė

– Sprendimas savanoriauti „SPEAK“ kalbos bičiulių programoje buvo, ko gero, vienas didžiausių pastarųjų metų atradimų. „SPEAK“ suteikia man puikią galimybę padėti kitiems tobulinti lietuvių kalbos žodyną ir bendravimo įgūdžius. Man patiko susipažinti su bičiuliais ir sužinoti apie jų kilmę. Smagu matyti jų pažangą lietuvių kalbos ir kultūros srityse bei augantį pasitikėjimą.

Susipažinusi su žmonėmis iš skirtingos aplinkos galiu geriau suprasti jų kultūrą ir perspektyvas. Tai leidžia man bendrauti su emigrantų bendruomene ir prasmingai panaudoti savo kalbos įgūdžius. Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, lietuvių kalbos bičiulė, NVO „Versli mama“ vadovė

– Mano prisijungimas prie „SPEAK“ iš pradžių buvo šioks toks netikėtumas. Maniau, kad savo lietuvių kalbos gebėjimus patobulinsiu padėdamas kitiems žmonėms tobulinti jų anglų kalbos gebėjimus. Tada sužinojau, kad mano grupėje lietuvių kalba niekam nėra gimtoji. Kodėl tęsiau? Nes kiti nariai buvo tokie įdomūs!

Netrukus pradėsiu kursus savo ketvirtajai grupei, jie truks 12 savaičių. Man sunku įsivaizduoti, kad jie iš manęs mokosi beveik tiek pat, kiek aš mokausi iš jų. Dėkoju savo draugams po kiekvieno susitikimo. James M. Maroncelli, JAV, anglų kalbos bičiulis

Iniciatyva „SPEAK Lithuania“ sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo vienais iš laureatų „Inovatyvios Lietuvos“ kategorijoje.