Sociokultūrinės aktorių veiklos buria regionų jaunimo bendruomenes

Profesionalių aktorių duetas Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas jau beveik dešimtmetį Šalčininkų rajone vykdo teatrines ir edukacines veiklas jaunimui. Per šį laikotarpį menininkai įgyvendino net 16 projektų, o jų sričių įvairove pasižyminti sociokultūrinė veikla apima ne tik švietimą ir kultūrą, bet ir rekreacines veiklas bei bendruomeniškumo skatinimą. Savo projektais menininkai siekia ir socialinio poveikio, todėl tęstines bei pasikartojančias veiklas stengiasi organizuoti būtent tautinių mažumų regionuose.

Su iniciatyvių aktorių duetu kalbėjomės apie veiklos pradžią, įgyvendinamus projektus, jaunimo įsitraukimą ir būsimus ateities planus.

Papasakokite trumpai apie savo veiklą, kaip kilo mintis pradėti?

Šarūnas: Viskas prasidėjo nuo noro pasidalinti savo patirtimi studijuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Paskui vyko dienos stovyklos, kiek vėliau – įvairūs edukaciniai projektai. Visų veiklų tikslas buvo šviesti jaunimą: supažindinti su teatru, įdomiais kūrėjais, filosofais, savo srities profesionalais. O svarbiausia – ugdyti kūrybiškumą, kuris labai reikalingas, nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos.

Virginija: Studijuojant akademijoje vaidybą docentė Vesta Grabštaitė mūsų kursui dėstė Suzuki vaidybos metodą. Po bakalauro studijų dėstytoja pasiūlė vykti tobulintis į metodo kūrėjo Tadashi Suzuki teatrą Japonijoje. Vėliau turėjome galimybių stažuotis JAV, Sakartvele, Austrijoje, Norvegijoje.

Tuo metu buvome labai jauni, energingi ir smalsūs, todėl esame nuoširdžiai dėkingi tuometiniam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui, kuris patikėjo jaunais menininkais ir suteikė galimybę tobulintis užsienyje. Šis gestas ir motyvuojantis pokalbis suteikė pasitikėjimo savimi ir ryžto visko siekti patiems, o ne laukti pasiūlymų iš aplinkos. Galbūt todėl, teatro stovyklų organizavimas regionų jaunimui yra mūsų misija dalintis geriausia, kuo turime, – savo žiniomis ir edukacija.

Kokias problemas sprendžiate savo veikla?

Šarūnas: Visų pirma bandome spręsti atskirties problemą tarp didžiųjų miestų ir regionų. Mūsų tikslas – supažindinti vaikus ir jaunimą bei miestelių bendruomenes su savo srities profesionalais, plėsti jų akiratį ir pažinti savo valstybės kūrėjus. Į savo organizuojamą kasmetinę stovyklą – festivalį pavyko pasikviesti garsių menininkų, kurie ne tik rengė pasirodymus, bet ir vedė mokymus bei diskusijas su jaunimu. Festivalio programa unikali tuo, kad po pasirodymų menininkai aktyviai bendrauja su jaunimu, skatina juos kurti ir domėtis kultūra. Kasmetinių teatro projektų menine raiška siekiame turtinti emocinę jaunimo patirtį, padėti saviraiškai, skatinti užimtumą ir tarpkultūrinius mainus. Suprasdami šio krašto unikalumą, komandą formuojame su specialiai šiam darbui pasirengusiais aktoriais, kurie dirba su vaikais globos namuose, ligoninėse, karo zonose, turi pedagoginę kvalifikaciją ar geba susišnekėti keliomis kalbomis.

Kodėl ši veikla Jums svarbi?

Šarūnas: Mes dirbame Šalčininkų rajone, kuris dėl įvairių priežasčių yra išskirtinis dėl ten gyvenančių tautinių mažumų, geografinės padėties. Jaunimas šiame rajone yra nuostabus ir motyvuojantis. Mums svarbu prisidėti prie laisvo ir laimingo jaunimo ugdymo, gebančio kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Virginija: Prieš dešimt metų visas veiklas vykdėme dalindamiesi asmenine patirtimi, vėliau pradėjome gilintis į krašto ypatumus ir kurti kūrybinį modelį, pritaikytą daugiakalbiam jaunimui. Šiuo metu su specialistų pagalba organizuojame veiklas jaunimo ugdymui pasitelkdami klounadą, improvizaciją, vaidybą, dainavimą, poeziją, filosofiją ir pojūčių teatrą. Šios užduotys padeda skatinti jaunos asmenybės individualumą ir ugdyti problemų sprendimo gebėjimus. Klounadą pasitelkiame jaunimui padrąsinti – nebijoti suklysti, pasijuokti iš savo klaidų ir mokytis džiaugtis savo pasiekimais.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Šarūnas: Labiausiai džiaugiamės, kad vaikai sugrįžta ir norinčių dalyvauti skaičius nuolat didėja. Smagu, kad čia atvykęs jaunimas susiranda naujų draugų, išbando naujas veiklas, įgauna drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Virginija: Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pavyko suburti stiprią komandą, kuriai rūpi jaunimo ugdymas. Nuoširdžiai dėkoju už kiekvienos vasaros laiką nuostabiems aktoriams: Ramintai Šniaukštaitei, Artūrui Svorobovič, Lukui Auksoraičiui, Žilvinui Beniušiui, Oskarui Vynogovskiui ir operatoriui Juliui Ambrazevičiui. Mūsų visų didžiausias bendras pasiekimas yra tai, kad vaikai mumis pasitiki ir noriai sugrįžta.

Ar bendradarbiaujate su kitomis organizacijomis?

Virginija: Siekiame kokybiško ilgalaikio bendradarbiavimo ir socialinio poveikio. Todėl dešimtmetį bendradarbiaujame su Šalčininkų rajono savivaldybe, švietimo įstaigomis, vaiko gerovės centru ir entuziastingais gimnazijų direktoriais bei pedagogais. Iš profesinės aplinkos kasmet kviečiame dainininkus, aktorius ir režisierius iš skirtingų teatrų. Taip pat meninių veiklų nepavyktų organizuoti be Tautinių mažumų departamento. Džiaugiamės, kad aktyviai bendradarbiaujame ir su Britų taryba Lietuvoje, kuri rūpinasi pietryčių Lietuvos jaunimo užimtumu.

Gal galite pasidalinti geraisiais pavyzdžiais, kaip Jūsų veikla keičia žmonių gyvenimus?

Virginija: Daugiau nei dešimtmetį užsienyje gyvenanti Evelina kasmet darbe specialiai pasiima atostogų ir atvyksta savanoriauti į stovyklą Šalčininkų rajone, nors pati yra kilusi iš Žemaitijos. Jos ryžtas ir entuziazmas keičia mūsų visų suvokimą apie siekiamybes ir stiprina pagarbos jausmą.

Per 10 stovyklos gyvavimo metų jau spėjo užaugti jaunimo karta, kurie stovykloje dalyvavo keletą metų iš eilės, o tapę pilnamečiais siekia išlaikyti sukurtą ryšį su menininkų kolektyvu. Tokiu būdu jaunuoliai savanoriškai prisijungia prie stovyklos veiklų plėtojimo ir festivalio vykdymo.

Karinos, stovykloje dalyvavusios nuo 9 metų iki pilnametystės, interviu apie tai, kaip meninės veiklos jai padėjo augti ir tobulėti:

Projektas „Sociokultūrinės aktorių veiklos regionuose“ sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo vienais iš laureatų „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.