Rugalando lietuvių bendrijos pastangomis įkurti Lietuvių namai – lietuvybės židinys Norvegijoje

Norvegijos Rugalando lietuvių bendrija, įsteigta 2012 metais, turi ne tik šokių kolektyvą „Jorė“, chorą „Baltija“, ansamblį „Šeimyna“, lituanistinę mokyklą, jungiančią apie 80 ugdytinių, bet ir visos bendruomenės pastangomis įkurtus Lietuvių namus, kuriuose vyksta įvairūs lietuvybę puoselėjantys renginiai ir susitikimai.

Su Rugalando lietuvių valdybos pirmininko pavaduotoju Zenonu Mačiulaičiu kalbėjomės apie Lietuvių namų įkūrimo pradžią, bendruomenės veiklas ir būsimus ateities planus.

Papasakokite trumpai apie iniciatyvą. Kaip kilo mintis pradėti?

Įkūrus Lietuvių namus, įdėjus daug širdies ir darbo, rezultatas labai nudžiugino bendruomenės narius. Kadangi anksčiau neturėjome pastovios vietos mūsų veiklai, tai dabar atsivėrė plačios galimybės visoms Rugalando lietuvių bendrijos veiklos grupėms. Sulaukėme didelio įvertinimo iš Lietuvos vyriausybės institucijų, bendruomenės pirmininkas Saulius Trepekūnas buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliu, sužinojome, kad pirmieji pasaulyje įkūrėme Lietuvių namus po Lietuvos nepriklausomybės iškovojimo. Visas šis grįžtamasis ryšys leido suvokti, kad kažką padarėme dėl savo tautos, Lietuvos, tradicijų puoselėjimo. Norime šia gerąja patirtimi dalintis su kitais tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Skleisti žinią, kad dėl savo valstybės įmanoma įgyvendinti svajones, jei labai nori ir atkakliai dirbi. Po pusantrų metų įdėtos pastangos atsipirko su kaupu.

Kokiomis veiklomis užsiimate?

Bendrijos įkūrimo pradžioje veikla vystėsi komitetų pagrindu: buvo sukurti katalikų, labdaros, rankdarbių, krepšinio, mamyčių klubai. Veiklai įsibėgėjus, susikūrė kolektyvai, kurie pradėjo labai aktyviai dalyvauti bendrijos gyvenime: lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Jorė“, lietuvių mišrus choras „Baltija“, Rugalando lietuvių vokalinis ansamblis „Šeimyna“, sporto klubas. Nuo pat bendrijos įkūrimo pradžios veikia ir Rugalando lituanistinė mokykla „Draugystė“. Vaikai ne tik mokosi lietuvių kalbos ir kultūros, bet ir įsitraukia į bendrijos veiklą, dalyvauja šventėse, paruošia programą. Kad mokytojoms dirbti būtų lengviau, yra sukurtas tėvų komitetas, kuris padeda tvarkyti organizacinius darbus. Be kitų tradicijų, mokykla dalyvauja labdaros ir paramos akcijoje onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams „Rugutė“. Mokiniai su tėvais kuria palankaus vėjo malūnėlius, pardavę juos Kaziuko mugėje renka labdarą ir siunčia į Lietuvą.

Bendrijos veikla vyksta organizuojant renginius, šventes. Kolektyvai vienija nemažai žmonių, juose taip pat verda ir savas gyvenimas, jie keliauja su programa lankydami kitas Norvegijos lietuvių bendruomenes. Bendrijos nariai dalyvauja europiniuose lietuvių renginiuose, kviečiamės iš Lietuvos žmones, kurie skaito paskaitas, pristato savo darbus.

Bendrijoje švenčiamos jau mums įprastos šventės: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Kaziuko mugė, Motinos diena. Gegužės 17-ąją Norvegijos nacionalinės dienos proga dalyvaujame norvegų eisenoje.

Kaip įtraukiate bendruomenę į veiklas?

Visų pirma stengiamės sukurti tokią aplinką, kad žmogus, būdamas mūsų bendrijoje, gerai jaustųsi. Ten, kur žmonės gerai jaučiasi, nori ir būti. Sprendimus priimame diskutuodami, kiekvieno nuomonė yra svarbi. Bendrijoje vyksta renginiai, kiti įdomūs užsiėmimai ir dalį žmonių tikrai sudomina. Kitiems, atėjusiems su iniciatyva, suteikiame galimybių įgyvendinti idėjas. Žmonėms reikia socialinio bendravimo, o bendriją ir sudaro žmonės, todėl susipažinus susikuria bendraminčių ratas, kuriame kartu švenčiami gimtadieniai, iškylaujama, keliaujama ar užsiimama bendrais pomėgiais.

 

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Labai džiugina, kad nuo pat bendrijos įkūrimo pradžios veikia lituanistinė mokykla, kuri šiemet mokslo metus pradėjo su 9 mokytojomis ir 80 mokinių.

Džiaugiamės, kad bendrijoje veikia 3 meno kolektyvai, kuriuose dainomis ir šokiais puoselėjama lietuviška kultūra. Taip pat sporto klubas, kurio organizuojami renginiai pritraukia daug žmonių.

Mūsų pačių pastangomis įkurti Lietuvių namai yra tarsi mūsų bendrijos širdis. Čia mes ne tik susirenkame. Jie mums visiems tapę tikraisiais namais. O norvegai dėkoja mums už išsaugotą ir naujam gyvenimui prikeltą istorinį pastatą.

Vis prisimename lietuvių tautinių šokių kolektyvo „Jorė“ fotosesiją ant Sakyklos uolos (Preikestolen), kuri pasiekė tiek Lietuvos, tiek pasaulio lietuvių medijas ir papuošė almanacho „Pasaulio lietuvis“ bei prof. Alfonso Eidinto knygos „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020“ viršelius.

Jau metus mūsų lietuviški tautiniai kostiumai eksponuojami Stavangerio muziejuje tautinių kostiumų parodoje „Fra Hulda til hijab“. Smagu, kad savo darbais galime prisidėti prie žinių apie Lietuvą sklaidos ir jos vardo garsinimo.

Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Nors esame didžiausia lietuvių bendruomenė Norvegijoje, pagal lietuvių, gyvenančių Rugalando apskrityje, skaičių narių galėtų būti ir daugiau.

Taip pat sunku įtraukti arba rasti tą ypatingą idėją, kaip į bendrijos veiklas pritraukti jaunimą. Su tėvais pavieniai jaunuoliai lankosi renginiuose, dalis jų dalyvauja kolektyvuose, tačiau norėtųsi, kad jauni žmonės burtųsi tarpusavyje, telktų bendruomenę – turime tokį lūkestį ateičiai. O šiaip iškilusius iššūkius bendromis jėgomis stengiamės išspręsti.

Gal galite pasidalinti geraisiais pavyzdžiais, kaip Jūsų veikla keičia žmonių gyvenimus?

Pastebėjome, kad kai kurie nariai, nors ir būdami veiklos nuošalyje, paprašyti pagalbos prisideda, o paskui žingsnis po žingsnio taip įsitraukia, kad nuveikia didžiulius darbus. Kai organizuota veikla suburia žmones į bendrą tikslą, gerieji pavyzdžiai užkrečia ir skatina imtis veiklos dėl kitų. Pagalba kitiems, darbas dėl kitų ugdo ir įkvepia žmones būti aktyviais visuomenės nariais, suteikia prasmės gyventi. Štai keletas jų.

Tėvai su vaikais atvyksta į tautinių šokių repeticijas, nes neturi, kur savo atžalų palikti. Vaikai zuja salėje, šūkauja, žaidžia. Maža mergaitė nepaleidžia mamos, nors ši turi mokyti šokių. Tada mama paima mergaitę ant rankų ir tame mažųjų triukšme žingsnelius moko su vaiku ant rankų.

Arba projektui filmuojamas šokis. Atvyksta šokėjas ką tik po dantų operacijos, dar sunkiai ištaria žodžius, bet šoka.

Moteris visai bendruomenės šventei ruošia cepelinus, nuo darbo taip paskausta nugarą, kad dirbti tampa nebeįmanoma. Tada susileidžia skausmą malšinančių vaistų ir viską pabaigia.

Pačiame sunkiausiame Lietuvių namų renovacijos etape du meistrai daugiau nei pusę metų šeštadieniais nemokamai renovuoja pastatą, nors patys turi šeimas ir yra labai užimti.

Ir taip būtų galima pasakoti toliau. Toks pasiaukojimas įkvepia kitus.

Kokios veiklos nusimato ateityje?

Visai neseniai rugsėjo 15–17 dienomis visi trys bendrijos kolektyvai dalyvavo Europos lietuvių kultūros dienose ir Renhofo pilies (Vasario 16-osios gimnazija) 170 metų jubiliejaus renginyje, kur ne tik koncertavo, bet ir ruošėsi 2024 metų jubiliejinei Dainų šventei Lietuvoje. Lapkričio mėnesį vyksime į Stokholmą sveikinti šokių kolektyvo „Baltija“ ir dalyvauti jų 20 metų jubiliejaus šventėje, gruodį – į Trondheimą, prisidėti prie Triondelago lietuvių bendruomenės „Baltai“ kalėdinio renginio. Kalėdų laikotarpiu Rugalande vyks didelis renginys su režisieriais iš Lietuvos – „Lietuviškos vestuvės“.

Tradiciškai švęsime kitas šventes: Kalėdas, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Kaziuko mugę, Motinos dieną, Gegužės 17-ąją Norvegijos nacionalinės dienos proga dalyvausime norvegų eisenoje, lituanistinės mokyklos mokslo metų atidarymo ir uždarymo renginiuose, Rasos šventėje, švęsime Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, dalyvausime Pasaulio lietuvių bėgime „5 km už Lietuvą“, žaisime šachmatų turnyre ir vystysime kitas sugalvotas idėjas.

Iniciatyva „Lietuvių namai Norvegijoje“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.