Projekto „Senjorų pasaulis“ vadovė: blogiausia, kai patys vaikai nuvertina tėvus

Skaitmenizacija didina atotrūkį tarp jaunimo ir vyresniosios kartos, kuri išėjusi iš darbo rinkos dažnai neturi galimybių tobulėti. Dėl nesusikalbėjimo tarp kartų auga senjorų atskirtis ir vienišumas. Šią problemą stengiasi spręsti socialinis projektas „Senjorų pasaulis“.

 

„Mūsų projektas svarbus ir Jūsų močiutėms, ir vyresnio amžiaus mamai“, – teigia jo vadovė Vida Greičiuvienė. Projekto su bendraminčiais ji ėmėsi pastebėjusi vyresniosios kartos problemą – užimtumo ir įsitraukimo į aktyvų visuomenės gyvenimą stoką.

2020-aisiais, įsisiūbavus COVID-19 pandemijai, ši problema tapo dar aštresnė. Savanoriai, pasinaudoję socialiniais tinklais, į virtualią „Senjorų pasaulio“ erdvę ėmė kviesti vyresniuosius Lietuvos gyventojus. Apklausomis išsiaiškinę senjorų lūkesčius, pasiūlė nuotolines paskaitas, bičiulių svetaines virtualiems susitikimams.

„Taip gimė nauja inovatyvi veikla. „Senjorų pasaulis“ – virtuali vyresnių suaugusiųjų bendravimo ir neformaliojo švietimo bendruomenė. Pastangos pasiteisino – sulaukėme didžiulio susidomėjimo visoje Lietuvoje: mus surado tiek miestų, tiek atokių regionų gyventojai, tiek užsieniuose gyvenantys lietuviškai kalbantys senjorai“, – džiaugėsi V. Greičiuvienė.

Organizacija, pasitelkdama neformalųjį švietimą ir savanorystę, siekia kompleksiškai spręsti vyresnių suaugusiųjų aktyvų, visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

 

Įtraukiančios paskaitos

 

Projektui sulaukus susidomėjimo, pamažu gimė ir mėnesiniai paskaitų ciklai, vykstantys virtualioje aplinkoje – kiekvieną ketvirtadienį senjorai susitinka per vaizdo programėlę. Nespėjusiems prisijungti laiku, kaupiami ir paskaitų-diskusijų įrašai.

„Mano vyro ir anytos pokalbiai ketvirtadieniais – ne apie sveikatą, o apie paskaitos temą! Džiaugiuosi, kad paskaitų tematika orientuota į žmonių emocinės sveikatos gerinimą, praktinių kompiuterinių įgūdžių pritaikymą ir gyvenimiškų problemų, tokių kaip draudimas, kelionės, sveikos gyvensenos paslaugos, sprendimą“, – teigė V. Greičiuvienė.

Pasak jos, paskaitų ciklai atliepia keturias projekto „Senjorų pasaulis“ vertybes: sveikatą, bendravimą, pagarbą sau bei smalsumą ir atvirumą naujovėms. Be to, susitikdami senjorai gali patys atrasti galimybių dalyvauti veiklose, keistis savo sukaupta patirtimi.

„Senjoriškas smalsumas ir noras sužinoti daugiau padiktavo naują veiklą. Metų pradžioje duris atvėrė „Senjorų pasaulio klubas“. Jame virtualios klubo veiklos forma kuriame aplinką, kurioje vienišumą ir socialinę atskirtį dėl amžiaus patiriantys žmonės galėtų būti kuo ilgiau aktyvūs, sveiki ir nepriklausomi. Klubo veiklos sąraše – kultūra, informacinės technologijos, rankdarbiai, užsienio kalbos ir sveikatingumas, – pasakojo V. Greičiuvienė. – Norime būti pasiekiami kuo didesniam Lietuvos gyventojų ratui, nes internetas beribis – visi sutilpsime.“

Projektas artimiausiu metu ketina suburti ir savanorių-konsultantų komandą, kuri vietos gyventojams padės surasti virtualią neformaliojo vyresnių suaugusiųjų švietimo bendruomenę ir į ją įsilieti su naujomis idėjomis ir siūlymais.

Idėjų projektas nestokoja ir dabar. Pavyzdžiui, bendradarbiaudami su jaunimo organizacija „Active Youth projects“ kartu mokė senjorus šokti lindihopą, žaidė nuotolinį protmūšį, kur komandas sudarė močiutės su anūkais ar šeimos, gyvenančios skirtinguose miestuose.

 

Patirčių mainai

 

Kaip sako projekto kūrėja, savanoriai įkvepia senjorus, o tokie senjorų atsiliepimai įkvepia juos. Tuo labiau kad senjorai nori gyventi kitaip, nelikti vieniši, pamiršti, esant reikalui remiami.

Į teigiamus pokyčius dalyvaujant projekte reaguoja ir senjorų artimieji. Pavyzdžiui, viena moteris „Senjorų pasauliui“ dėkojo už tai, kad veiklos išgelbėjo mamą nuo depresijos prasidėjus karui Ukrainoje.

„Socialiniuose tinkluose pastebime aktyviai savo pasiekimais, kasdieniais pastebėjimais besidalijančius senjorus. Taip pat užsimezgantį šiltą ryšį tarp įvairiose vietovėse gyvenančių senjorų, kuris stiprinamas susitikus projektui keliaujant gyvai su 12 paskaitų ciklu. Baisiausia, kai patys vaikai nuvertina tėvelius manydami, kad tokioms veiklos jau per vėlu, ir priima sprendimus už juos, užuot suteikę galimybę“, – sakė V. Greičiuvienė.

Moters teigimu, senstant visuomenei, į projekto gretas įsilieja naujų, įvairių kompetencijų turinčių senjorų, kurie praplečia veiklos galimybes ir lūkesčius: į pensiją išeina vis išmanesni senjorai.

V. Greičiuvienė tokiai iniciatyvai ėmėsi vadovauti irgi ne be reikalo: viena vertus, paskatino patirtis su savo mama, kita vertus, pačiai norėjosi naujų patirčių: „Panorau ieškoti kūrybiškų sprendimų ir prisidėti prie į pensiją artėjančio amžiaus ir jau darbo karjerą baigusių žmonių užimtumo, keisti požiūrį į vyresnį žmogų.“

 

Orumas – didžiausias poreikis

 

Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas „Kaip sustiprinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę Lietuvoje: valstybės, visuomenės, darbo rinkos ir šeimos vaidmuo“ atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonių socializacija reikšmingu mastu apsiriboja artimųjų – šeimos ratu. Todėl plėtojant gerovės valstybę reikėtų atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių potencialą, kuris Lietuvoje dar turi neatskleistų rezervų.

V. Greičiuvienė įsitikinusi, kad „Senjorų pasaulio“ veikla į tai labiausiai ir nukreipta: tai daug platesnis, kompleksinis fenomenas, kuris generuoja ne tik socialinę, bet ir ekonominę, kultūrinę bei dorovinę pridėtinę vertę.

„Mano nuomone, senjorai labiausiai geidžia išlikti įdomūs, orūs, galintys sau leisti mėgautis gyvenimu. Jiems reikia būti reikalingiems, gerbiamiems ir gerbiantiems. Reikalingiems – pagal jėgas likti darbo rinkoje, įsitraukti į savanorystę ir pilietinių organizacijų veiklą, atstovauti savo interesams ir būti išgirstiems, taip pat tęsti pažintinę veiklą, kuri leistų lengviau prisitaikyti nuolat kintančiame pasaulyje“, – teigė pašnekovė.