Projektas „Solidarumo kava” kviečia mėgautis ne tik gardžia kava, bet ir nuoširdžiu pokalbiu

Pasimėgauti puodeliu kavos ar gardžiu desertu siūlantis projektas „Solidarumo kava“ – tai 2019 metais gimusi idėja, kuomet vienas Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojas, norėdamas susipažinti su naujais žmonėmis bei įgyti darbo patirties, suprato, kad nepažįstamus žmones dažniausiai sujungia ne kas kita kaip puodelis karštos kavos.

Nuo pat projekto pradžios jaunuoliai ėmė tikėti, kad su šypsena nepažįstamajam pasiūlytas kavos puodelis gali pakeisti visos bendruomenės požiūrį į negalią, o kavos virimas, serviravimas ir bendravimas padeda įgyti darbinių įgūdžių, susirasti draugų ir išsilaisvinti iš visuomenėje vis dar gajų stereotipų.

Su projekto koordinatore Ieva Karulaitiene ir vykdytoja Samanta Pamarnackaite kalbėjomės apie iniciatyvos pradžią, kilusius iššūkius ir projekto „Solidarumo kava“ ateities planus.

– Papasakokite trumpai apie projektą. Kokias problemas sprendžiate savo veikla?

Ieva: Solidarumo kavos projektą vykdo suaugę asmenys, turintys intelekto negalią, kurie kasdien ateina į Jaunuolių dienos centrą. Ši veikla prasidėjo tuomet, kai vienam energingam ir smalsiam vaikinui kilo mintis suburti savo komandą iš Jaunuolių dienos centro lankytojų tiekti kavą praeiviams ir skleisti žinutę, kad asmuo su intelekto negalia yra lygiavertis visuomenės narys. Nuo tos dienos jau penkerius metus dalinamės solidarumo idėjomis, „laužome“ bendravimo barjerus tarp skirtingas negalias turinčių ir jų neturinčių asmenų.

Samanta: Savo projektu dar kartą įrodėme, kad dirbti, komunikuoti gali kiekvienas, o keisti visuomenės požiūrį į asmenis, turinčius intelekto negalią, yra be galo svarbu. Neabejotinai siekiame ir patys įgyti daugiau darbinių įgūdžių, kad ateityje lengviau įsilietume į darbo rinką. Mums labai svarbus kiekvienas pagamintos kavos puodelis – tai mums neįkainojama patirtis.

 

– Kodėl ši veikla jums svarbi?

Samanta: Džiaugiamės, kad galime būti labiau matomi ne tik Panevėžio bendruomenėje, bet ir visoje Lietuvoje bei Europoje. Tai galime daryti užsiimdami savo mėgstama veikla – kavos bei desertų gamyba ir jų tiekimu. Galime parodyti žmonėms savo stiprybes ir susirasti daug naujų draugų, partnerių, kurių dėka skleisti savo nešamą žinutę tampa daug paprasčiau. Tokiu būdu bendruomenė daugiau sužino apie negalią ir turi galimybę susipažinti su asmenimis, turinčiais intelekto negalią. Pastebėjome, kad žmonės dažniausiai tiki mitais, stereotipais, kylančiais iš paprasčiausio nežinojimo. Taigi, tokiu būdu mes stengiamės padėti bendruomenei mus pažinti.

– Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Ieva: Džiaugiamės matydami pasikeitusį visuomenės požiūrį – palyginus, kaip viskas vyko tik prasidėjus projektui ir kaip viskas vyksta dabar, pokyčiai labai aiškūs. Žmonės nebebijo prie mūsų prieiti, užkalbinti ar paimti puodelį gėrimo. Pastebime, kad visuomenė vis labiau pasitiki asmenimis su negalia, jie mielai kviečiasi „Solidarumo kavą“ į organizuojamus renginius. Be galo džiaugiamės kiekvienu apsilankiusiu „Solidarumo kavinėje“, kiekvienu kvietimu į renginius, šventes, konferencijas, kiekviena užsimezgusia draugyste.

 

– Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Samanta: Kaip komanda kartais susiduriame su motyvacijos iššūkiais. Kadangi darbo nemažai, atrodo, kad kartais prarandame aistrą dirbti. Tačiau pailsime ir vėl kimbame į darbus.

Dar vienas iššūkis iš išorės, su kuriuos vis dar kartais susiduriame, – tai „Solidarumo kavos“ kvietimas į renginius tik tam, kad organizatoriai „pasirodytų“ prieš kitus. Tačiau džiaugiamės, kad tokių atvejų labai mažai.

 

– Gal galite pasidalinti geraisiais pavyzdžiais, kaip jūsų veikla keičia žmonių gyvenimus?

Ieva: Manome, kad projektas keičia kiekvieno komandos nario gyvenimą. Ir ne tik komandos nario, bet ir visos visuomenės. Vienas gerųjų pavyzdžių yra mūsų narė Roberta. Pačioje pradžioje ji buvo labai nedrąsi, retai išsakydavo savo mintis, ne visada prisijungdavo prie veiklų. Tačiau vykdant „Solidarumo kavos“ projektą, Roberta labai patobulėjo! Dabar ji drąsiai bendrauja, realizuoja savo idėjas, mielai inicijuoja norimas veiklas – savanorystę, darbinę praktiką, kviečia žmones pasivaišinti kava ir panašiai. Svarbiausia, kad pati Roberta projekto metu pradėjo jaustis lygiaverte bendruomenės nare. Tiek pati Roberta, tiek visa komanda šiuo pokyčiu labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad ji yra kartu su mumis. Nuostabu, kad dėl savo vykdomos veiklos Roberta tapo metų Jaunimo Europiete 2022! Tai didelis įvertinimas ir motyvacija dar tvirčiau žengti į priekį.

 

– Kokias veiklas planuojate ateityje?

Samanta: Šiuo metu darbus baigė ketvirtoji projekto komanda, o dabar ruošiasi pradėti darbus penktoji. Šį kartą komanda bus kitokia, ją sudarys ne tik Jaunuolių dienos centro jaunimas su intelekto negalia, bet ir Panevėžio kolegijos studentai. Šiuo projektu norime parodyti, kad komandos gali būti įvairios, o jų darbas – kokybiškas.

Labai tikimės ateityje atidaryti solidarumo kavinę. Tokią, kuri būtų miesto centre ir visiems be išimčių prieinama. Būtinai visus pakviesime atvykti, kai šį tikslą įgyvendinsime!

 

Projektas „Solidarumo kava“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje.