Plogingas: pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjantis sportas tvaresniam gyvenimui

Plogingas (angl. plogging) yra tarptautinė iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – bėgiojant rinkti šiukšles. 2016 m. plogingas pirmą kartą prasidėjo Švedijoje kaip pilietinė gamtos švarinimo iniciatyva ir ėmė sparčiai plisti po pasaulį, ypač itin susirūpinus plastiko tarša. Šiuo metu iniciatyva vienija daugiau nei 40 šalių, tarp jų ir Lietuvą, kuri prie judėjimo prisijungė 2019-aisiais.

Plogingas derina lengvą bėgiojimą (angl. jogging) ir pavienių šiukšlių rinkimą (šved. plocka upp). Ši fizinio aktyvumo forma paprastą bėgiojimą papildo įvairiais lenkimosi, pritūpimų ir tempimo funkciniais judesiais, taip suaktyvindama viso kūno raumenis.

Šių metų pavasarį šešiuose Lietuvos miestuose vyko plogingo turas, kurio metu iš miškų, parkų ir gatvių buvo surinkta 274 kg šiukšlių. Prie finalinių lenktynių Anykščiuose ir Vilniuje prisijungė ir plogingo tarptautinio judėjimo įkūrėjas švedas Erikas Ahlstromas.

Apie šią iniciatyvą ir tvarumą skatinančias veiklas kalbėjomės su visame pasaulyje ir Lietuvoje pamažu populiarėjančio judėjimo „Plogging in Lithuania“ ambasadore Gabriele Kleibaite-Kareive.

Papasakokite trumpai apie savo veiklą, kaip kilo mintis pradėti?

2019 metais grįžau į Lietuvą iš Norvegijos ir pradėjau žiūrėti dokumentiką apie aplinkosaugą norvegų kalba. Būtent ten pirmą kartą išgirdau apie plogingą. Mano dėmesį patraukė tai, kad plogingas yra labai paprasta, jokių papildomų priemonių ar pasiruošimo nereikalaujanti veikla, kuria užsiimant gauni dvejopą naudą – sportą sau ir didesnę švarą planetai. Tuomet pradėjau ieškoti, ar ir Lietuvoje kažkas vykdo tokią veiklą. Nieko neradusi, nusprendžiau iniciatyvos imtis pati.

Kokias problemas sprendžiate savo veikla?

Visų pirma švaros – kuriame švaresnius bei jaukesnius parkus ir miestus. Norime atkreipti dėmesį į taršos problemą ir motyvuoti žmones mažiau šiukšlinti, o pamačius šiukšlę – nepraeiti ir ją pakelti. Taip pat ne mažiau aktualus ir sveikatos bei fizinio aktyvumo aspektas – norime parodyti, kad kasdienis bėgimas gali būti įdomesnis, ir skatinti bendruomenę apskritai daugiau judėti. Bėgant ir renkant šiukšles vienu metu, sudeginama daugiau kalorijų nei bėgiojant įprastai.

Kodėl ši veikla Jums svarbi?

Visą gyvenimą mėgau sportą ir domėjausi sveika gyvensena, ieškojau tvarumo sprendimų kasdienybėje. Esu neabejinga klimato kaitai ir bandau padėti tai mažinti savo turimomis priemonėmis. Savo veikla noriu parodyti, kad vienu metu galima propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei prisidėti prie aplinkos švarinimo.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Tikriausiai per šių metų turą surinktu šiukšlių kiekiu – 274 kg (2920 l). Tai kol kas daugiausia šiukšlių, kiek esame surinkę. Nepaprastai smagu, kad Vilniuje ir Klaipėdoje pavasario plogingo ture sulaukėme nemažai dalyvių. Įsitraukė įvairaus amžiaus žmonės, pasitaikė ir tokių, kurie eidami pro šalį užsuko paklausti, kas čia vyksta, ir tiesiog nusprendė, kad prisijungs. Ši patirtis parodo, kad bėgti ir rinkti šiukšles galima bet kur ir bet kada, reikia tik noro.

Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Pirmiausia tai dalyvių skaičius renginiuose. Plogingas dar nėra visiems žinomas užsiėmimas, todėl žmonės ne visada drįsta prisijungti, kiti dar nesupranta ir klausia, kodėl turėtų kelti ne savo šiukšles, arba atsako, kad nemėgsta bėgioti. Tad verta paminėti, kad šiai inciatyvai nereikia specialaus fizinio pasiruošimo – kiekvienas dalyvis pasirenka savo tempą, jei bėgimo žmogus nemėgsta, galima eiti greitu žingsniu.

Antras iššūkis yra rėmėjų paieška būtent dėl tos pačios priežasties, kad dar esame jauni ir neturime pačios didžiausios auditorijos sekėjų.

Ar bendradarbiaujate su kitomis organizacijomis? 

Taip, mūsų renginiams padeda „Mes Darom“, „River Cleanup“, Švedijos ambasada Vilniuje, kuriems esame labai dėkingi.

Kas Jus labiausiai motyvuoja tęsti projektą?

Kai žmogus pirmą kartą dalyvauja renginyje, matau, kaip jis nedrąsiai ir nejaukiai kelia pirmas šiukšles, o po 10 minučių jau bėga konkuruodamas su kitu dalyviu, kas greičiau pakels šiukšlę, kurią ką tik pamatė. Taip pat motyvuoja kiekvienais metais matyti vis didėjantį susidomėjimą iniciatyva, vis daugiau prisijungiančių žmonių. Turime „Facebook“ ir „Instagram“ grupes, kurios vienija vis daugiau tvarumo idėjoms neabejingų žmonių.

Iniciatyva „Plogingas Lietuvoje“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.