Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams: ne tik teorinės žinios, bet ir praktika

Lietuvos šaulių sąjunga jau ne vienerius metus dirba su moksleiviais, jaunimu, rūpinasi pilietiškumo ugdymu mokyklose, vasaros stovyklose, vykdo bendrus projektus su kitomis organizacijomis.

Projektą „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams“ Lietuvos šaulių sąjunga įgyvendina kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis. Šiais 2023–2024 mokslo metais išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų mokysis pusė visų devintokų, o 2024–2025 mokslo metais kursas bus privalomas visiems bendrojo lavinimo moksleiviams ir gimnazistams.
Tris dienas trunkančiuose kursuose mokiniai mokosi išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis, ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai, kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.

Su Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu ir Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytoja Jurgita Kasteckiene kalbėjomės apie šios iniciatyvos svarbą, per mokymus kylančius iššūkius ir svarbiausius rezultatus.

Kokias problemas sprendžiate savo veikla?

Plk. ltn. Linas Idzelis: Pilietiškumas negali būti tik vieno konkretaus mokomojo dalyko objektas – jis turi aprėpti daug plačiau. Svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir tai, kad šias žinias mokiniai gebėtų pritaikyti praktiškai, todėl rengiami praktiniai mokymai. Per tris kurso dienas jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, statyti palapines, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei, taip pat kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime. Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, ginkluote, išmoksta, kaip reikėtų paruošti sausą maisto davinį, užsimaskuoti, apsirengti, įgyja topografijos žinių.

Kuo ši veikla svarbi Lietuvai?

Plk. ltn. Linas Idzelis: Ilgametė darbo su jaunimu patirtis, parengtos ir įgyvendinamos jaunųjų šaulių ugdymo programos bei kompetentingi specialistai tapo organizacijos patikimumo ženklu įgyvendinant ir šį, vieną svarbiausių pilietiškumo ugdymo projektų.

Ši veikla os specifika vyksta kitaip, nei mokiniams įprasta per pamokas. Jaunuoliams smagiausia, kad kursuose dėstomos ne tik teorinės žinios, bet ir lavinami praktiniai įgūdžiai, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi, šalia esančiu žmogumi ir savo Tėvyne Lietuva.

Jurgita Kasteckienė: Ugdome jaunų žmonių pilietiškumą, mokome, kaip reikia elgtis ekstremaliose situacijose. Pilietiški ir reikiamų žinių turintys žmonės gali pasirūpinti savo saugumu, taip pat imtis iniciatyvos valdant ekstremalias situacijas ir nelaukiant, kol kas nors kitas tuo pasirūpins.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Plk. ltn. Linas Idzelis: Pirmieji bandomieji pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai devintokams vyko 2022-ųjų pavasarį. Tuomet iš juose dalyvavusių mokyklų sulaukta teigiamų atsiliepimų ir palaikymo. Mokyklų vadovai teigė, kad vaikai aktyviai įsitraukė tiek į teorinius mokymus, tiek į išbandymų žygį, kuriame galėjo pritaikyti įgytas žinias. Dauguma mokymų dalyvių sakė, jog, jei būtų galimybė, panašiuose kursuose dalyvautų dar sykį. Nors tokius kursus vienai devintai klasei galime organizuoti tik vieną kartą, tačiau entuziastus visuomet raginame tapti organizacijos bendruomenės dalimi – jungtis į jaunųjų šaulių gretas ir stiprinti mokykloje jau įgytas žinias.

Jurgita Kasteckienė: Džiugina vaikai, kurie aktyviai ir noriai dalyvauja veiklose, siekia viską išbandyti, pačiupinėti, suprasti.

Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Plk. ltn. Linas Idzelis: Didžiausias iššūkis – per visą Lietuvą surinkti stiprių, pilietiškų, jaunimą įkvėpti gebančių ir savo žiniomis pasidalyti norinčių instruktorių, kurie kokybiškai vestų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių užsiėmimus devintokams. Tris dienas vykstančius mokymus veda šauliai, kviestiniai profesinės karo tarnybos bei atsargos kariai. Jeigu manai, kad nori ir gali, – prisijunk prie kursus jau vedančių šaulių.

Jurgita Kasteckienė: Kai kuriose mokyklose, kur yra ir po septynias devintas klases, nemenkas iššūkis surasti instruktorių.

Taip pat per tris dienas sudėtinga vaikams įskiepyti pilietiškumą. Pilietinis ir patriotinis ugdymas turi prasidėti nuo mažens dar šeimoje, paskui – darželyje, mokykloje, kolegijoje, universitete. Tik taip galime sukurti stiprią visuomenę.

Gal galite pasidalinti geraisiais pavyzdžiais, kaip jūsų veikla keičia žmonių gyvenimus?

Plk. ltn. Linas Idzelis: organizuojamos veiklos devintų klasių moksleivius įtraukia įvairialypiai. Kursu siekiama, kad nelaimės atveju jaunuolis nepasimestų, gebėtų suteikti pagalbą sau ir aplinkiniams, žinotų, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Taip moksleiviams kurse yra diegiamos ne tik patriotiškumo idėjos, bet ir pavyzdingo bei aktyvaus piliečio sąvokos.

Trijų dienų kursas pritraukia mokinių toliau stiprinti žinias tapus jaunaisiais šauliais. Lietuvos šaulių sąjunga vykdo nuoseklų jaunųjų šaulių švietimą, grįstą IV ugdymo pakopų principu bei suteikiantį galimybę įgyti papildomų žinių paralelinėse veiklose. Jaunieji šauliai taip pat supažindinami su profesinėmis ateities galimybėmis valstybės apsaugos ir gynybos sistemoje.

Jurgita Kasteckienė: Įsigaliojus naujai tvarkai dėl pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės automobilyje, joje privaloma turėti turniketą. Daug žmonių nežino, kaip taisyklingai ir kada juo naudotis. Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse mokome jaunuolius, kaip teisingai su juo elgtis. Mokiniai įgytus įgūdžius išsineša iš mokyklos ir labai viliamės, kad perduoda savo tėvams ar artimiesiems.

Kokios veiklos numatomos ateityje?

Plk. ltn. Linas Idzelis: Toliau tęsime mokymus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos balandžio mėnesio duomenimis, visoje Lietuvoje yra 1387 klasės, kuriose mokosi devintokai. Dešimtadaliui jų – 140 klasių – gynybos įgūdžių mokymai buvo organizuoti jau šių metų pavasarį. 2023–2024 m. planuojama, kad šiuose kursuose dalyvaus 50 proc., 2024–2025 m. – 100 proc. Lietuvos devintokų. Tai numatyta ir Seime patvirtintoje pilietinio pasipriešinimo strategijoje.