Istorikė, visuomenininkė, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvė, LRT RADIJO laidos „Vardan tos“ autorė Luka Lesauskaitė apie pilietiškumo svarbą kalba keliaudama po Lietuvos mokyklas ir dalyvaudama įvairiose iniciatyvose. Žengti šiuo keliu ji panoro dėl galimybės imtis pokyčių.
„Mokykloje panorau dalyvauti įvairiose veiklose. Pradėjau kelti klausimus: kaip įtraukti bendruomenę, kaip paskatinti savo bendraamžius ką nors padaryti dėl geresnės aplinkos. Vėliau, pasirinkus istorijos studijas, išliko didžiulė meilė savo kraštui. Jaučiu norą prisiimti atsakomybę, kurią perdavė šalies kūrėjai“, – sakė istorikė.
Pašnekovė prisiminė anksčiau dėl savo visuomeninės veiklos sulaukdavusi pašaipių replikų, tačiau šiandien ją džiugina, kad toks požiūris stipriai pasikeitęs.
„Prieš 14 metų dar niekas nekalbėjo nei apie savanorystę, nei apie bendruomeninę veiklą. Taigi, visiems atrodė, kad neturiu ką veikti. Bėgant metams situacija pasikeitė – dabar aktyvūs žmonės vis dažniau sulaukia palaikymo“, – teigė L. Lesauskaitė.
Leidosi į pilietiškumo kelionę
Pašnekovė pasakojo, kad keliaudama per Lietuvos regionus suprato, jog kiekvienas pilietiškumą supranta savaip. Ji įsitikinusi: piliečiai kuria skirtingą santykį su valstybe.
„Kiekvienas turime skirtingą ryšį. Pavyzdžiui, mokykla diegia požiūrį, kad reikia žinoti įstatymus, suprasti, kaip veikia demokratija, kokios yra institucijos. O socialiniuose tinkluose rodomas pavyzdys, kaip būti šauliu ar duoti kraujo“, – sakė L. Lesauskaitė.
Dėl plataus termino suvokimo piliečiams kyla nemažai klausimų: ką iš tiesų reikia daryti, kad būtum pilietiškas? Visuomenininkė pasakojo, kad „proginio pilietiškumo“ terminas jau girdėtas kiekvienam – vis dažniau piliečiai per valstybines šventes iškelia Trispalvę, gieda „Tautišką giesmę“. Tačiau daugelis net nesusimąsto, kad kasdieniai darbai taip pat prisideda prie pilietino aktyvumo stiprinimo.
„Pilietiškumas yra kasdienis veiksmas, kuriantis pridėtinę vertę bendruomenei, miestui, valstybei. Jums įprasti dalykai – domėjimasis tuo, kas vyksta valstybėje, naujienų stebėjimas, Lietuvos atstovų „Eurovizijoje“ ar olimpiadoje palaikymas, mokesčių mokėjimas, balsavimas, pagalba kaimynui – tai ir yra pilietiškumas“, – kalbėjo istorikė.
Kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių, kurį atrado keliaudama po Lietuvą, pašnekovė išskyrė projektą „Active citizens“.
„Projektas motyvuoja bendruomenių narius prisiimti atsakomybę už savo aplinką bei socialinius poreikius ir suteikia jiems reikalingų žinių, įgūdžių bei patirties, kaip tai padaryti. Esame savos valstybės šeimininkai ir jeigu norime, kad kažkas būtų kitaip, patys turime ieškoti kelių, kaip tai padaryti, – sakė L. Lesauskaitė. – Dažnas požiūris, kad nuo manęs niekas nepriklauso, nėra teisingas. Net vienas asmuo, gali įgyvendinti didelius sumanymus. Tai padeda pasijausti tvirčiau kaip piliečiui ir kaip visuomenės nariui.“
Istorijos verpetai sumaišė pilietinę dėlionę
L. Lesauskaitė pasakojo, kad nors per pandemiją pilietinė visuomenė susitelkė labiau, statistika dar nėra džiuginanti. „Daugiau nei 50 metų buvome okupuoti, o pilietinė visuomenė buvo naikinama. Ir tik prieš 31-erius metus pradėjome iš naujo mokytis bei suprasti, koks yra kiekvieno piliečio vaidmuo valstybėje. Tai darome iki šiol“, – sakė ji.
Vis tik pašnekovė pridūrė, kad lietuviai vis dažniau susitelkia dėl bendrų tikslų, jiems rūpi valstybės gerovė: ar tai būtų skiepijimosi akcija, ar režimo užspautų kaimyninių valstybių piliečių palaikymas, ar tiesiog sąmoningumas jautriais valstybei klausimais.
Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, per pirmuosius COVID-19 pandemijos metus Lietuvos visuomenės pilietinė galia ūgtelėjo. Tačiau indekso vidutinė reikšmė vis dar siekia tik 41,3 balo iš 100 galimų. Norėdamas paskatinti piliečius aktyviau kurti valstybę ir prisidėti prie jos gerovės, Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja projektą „Lietuvos galia“ ir kviečia bendros gerovės kūrėjus – piliečius, bendruomenes, atsakingą verslą, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas telktis dėl žalios, teisingos, inovatyvios ir stiprios Lietuvos.
