Organizacijos „Maisto bankas“ atstovė: kovodami su maisto švaistymu tiesiame tiltą tarp tų, kurie turi per daug, ir tų, kurie stokoja

Maisto gelbėjimas nuo sunaikinimo – tiesioginė 2001 metais įkurto labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ misija ir veikla. Remiantis organizacijos inicijuotu tyrimu, kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį.

Atkaklių „Maisto bankas“ savanorių dėka praėjusiais metais nuo išmetimo buvo išgelbėta daugiau nei 6000 tonų vartoti tinkamo maisto: tai netinkamai paženklinti ar prekybos vietą per vėlai pasiekę produktai, prekės pažeistomis pakuotėmis, dėl įvairių priežasčių neparduoti vaisiai, daržovės, duonos gaminiai. Įsitikinę, kad surinktas maistas yra tinkamas vartoti, patikrinę jo galiojimo datas bei jį išrūšiavę pagal kategorijas, savanoriai surinktą produkciją perdavė beveik 600 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų bei tiesiogiai nepriteklių patiriantiems žmonėms.

Su organizacijos komunikacijos vadove Migle Petronyte kalbėjomės apie iniciatyvos „Dėl planetos ir žmogaus – nuo sunaikinimo išgelbėta 6000 tonų gero maisto“ veiklos pradžią, savanorių paiešką, kasdienius iššūkius ir tai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie kovos su maisto švaistymu.

Papasakokite trumpai apie iniciatyvą. Kaip kilo mintis pradėti?

Kiekvienais metais ieškome efektyvių būdų, kaip nuo utilizavimo ar išmetimo išsaugoti kuo daugiau maisto ir greitai jį perduoti stokojantiems. Iniciatyva „Dėl planetos ir žmogaus – nuo sunaikinimo išgelbėta 6000 tonų gero maisto“ sujungė net kelias maisto gelbėjimo veiklas – maisto perdirbimą Vilniuje įrengtoje virtuvėlėje, maisto surinkimą iš skirtingų perteklinio maisto turinčių sektorių, pagalbą sunkiau besiverčiantiems žmonėms.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte vykdydami iniciatyvą?

„Maisto bankas“ nuo išmetimo išsaugo labai daug maisto. Kad kasdien galėtume išsaugoti apie 10 tonų maisto (atsivežti jį iš ūkininkų, prekybininkų, gamintojų), organizacijai reikalingos transporto priemonės, sandėliai, keltuvai, taip pat kiekvieną dieną mums reikia kelių dešimčių savanorių visoje Lietuvoje. Didėjant išsaugojamo maisto kiekiui, jaučiame, kad turimų išteklių mums nebepakanka: autobusiukai neatlaiko apkrovų, dažnai genda, sandėliai tampa ankštoki. Išaugo ir finansiniai kaštai – patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai. Todėl maisto gelbėjimas buvo labai didelis iššūkis: teko neskaičiuoti darbo valandų, ieškoti resursų, tačiau tai įveikiamas ir labai prasmingas darbas.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Gelbėdami maistą galėjome padėti daugiau nei 170 000 sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių, be to, išsaugojome tūkstančius tonų CO₂ emisijų, sutaupėme tūkstančius milijonų litrų vandens. Tai dideli skaičiai, tačiau už kiekvieno jų slepiasi daugybė savanoriško darbo.

Pirmiausia tai galimybė prisidėti prie klimato atšilimo mažinimo. Naujausių tyrimų duomenimis, būtent maisto švaistymas tiesiogiai atsakingas net už 10 procentų visų pasaulinių emisijų. Maistui užauginti sunaudojamas milžiniškas kiekis žemės išteklių, jei išmetame maistą, vadinasi, šie ištekliai buvo sunaudoti veltui. Dėl šios priežasties maisto švaistymas ir aplinkosauga yra be galo susijusios temos.

Antrasis džiuginantis šios iniciatyvos rezultatas – galimybė padėti sunkiau gyvenantiems ir maisto stokojantiems žmonėms. Atkakliu savo darbu „Maisto banko“ savanoriai pasiekė, kad daugybė vaikus auginančių mamų galėtų pamaitinti savo mažuosius, senjorai, gaudami išsaugoto maisto lauknešėlį, sutaupyti pinigų ir nusipirkti vaistų, o gausios šeimos galėtų vaikams nupirkti mokyklinių priemonių, drabužių, galiausiai – susimokėti mokesčius. Gelbėdami maistą tarsi nutiesiame tiltą tarp tų, kurie turi per daug, ir tų, kurie stokoja, o kartu ir padedame gamtai.

Kaip būrėte komandą?

Kuo daugiau visuomenei pasakojame apie švaistomo maisto poveikį aplinkai bei išsaugomo maisto naudą žmogui ir gamtai, tuo daugiau žmonių nori patys prisidėti savanoriaudami. Džiaugiamės, kad prie mūsų organizacijos veiklos pradėjo aktyviai jungtis verslo įmonių komandos, kurios turi galimybę darbo metu skirti vieną ar kelias dienas savanorystei. Prisidėti ar bent pabandyti kviečiame įvairias mokyklas, rajonų bendruomenes, tiesiog draugų kompanijas. Darbai sandėliuose puikiai telkia ir vienija komandas, suteikia galimybę prasmingai praleisti laiką. Dažnai atrodo, kad savanoriaudami ateiname padėti kažkam kitam, tačiau tik pabandę suprantame, kaip stipriai prisidedame ir prie geresnės savo emocinės būsenos, be to, savanorystė suteikia galimybę susirasti naujų bičiulių, padeda įgyti naujų įgūdžių.

Kaip kiekvienas mūsų galėtume prisidėti prie kovos su maisto švaistymu?

Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, artimiausios savo aplinkos – atkreipti dėmesį, kaip dažnai išmetate maistą, kada ir kodėl tai įvyksta. Įsivertinę priežastis, galime pradėti galvoti apie maisto švaistymo mažinimą namuose. Vieniems žmonėms reikia labiau planuoti, prieš einant į parduotuves sudaryti sąrašus, nepasiduoti akcijoms, kurios skatina nusipirkti produktų, kurių įsigyti neketinome. Kam planuoti sudėtingiau, tenka būti labai kūrybiškiems ir mokytis gaminti iš maisto likučių. Taip pat vertinga nepamiršti maisto galiojimo datų ir pirmiausia suvalgyti tą maistą, kuris galioja trumpiausiai.

Svarbu, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir į mūsų prekybininkus, gamintojus, ūkininkus. Visada kviečiame pasidomėti, kaip jų mėgstami prekybininkai ar gamintojai elgiasi su maistu, kurio nepavyksta parduoti, kur jį deda. Ar pirkdami ten, kur maistas yra švaistomas, kartu neremiame neatsakingos veiklos? Na ir, žinoma, visada galima prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos savanoriaujant ar palaikyti organizaciją aukojant.

Iniciatyva „Dėl planetos ir žmogaus – nuo sunaikinimo išgelbėta 6000 tonų gero maisto“ sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo vienais iš laureatų „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.