„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Po bangom“

Transkribuotas laidos tekstas:

Šiandien kalbamės su Laura Stukonyte ir Augusta Levickaite, visuomenės šveitimo organizacijos „Po bangom“ atstovėmis. „Po bangom“ siekia skleisti žinią apie pasaulinio vandenyno ir Baltijos jūros ekosistemas. Šiam tikslui yra sukurtas informacijai apie vandenyną dalytis skirtas tinklalapis ir vedamos edukacijos.

Sveikos, Laura ir Augusta.

Laura

Sveiki.

Laba diena.

Papasakokite apie savo veiklą, „Po bangom“ projektą, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip šis projektas atrodo šiuo metu?

Laura

„Po bangom“ yra visuomenės švietimo apie vandenyną iniciatyva. Tai iš esmės pirmoji vandenyno raštingumo iniciatyva Lietuvoje.

Ir ji prasidėjo, na, tiesiog per ankstesnes savo patirtis jūrų biologijos srityje kitose šalyse pastebėjau, kad kitur yra daug įvairių vandenyno raštingumo iniciatyvų. Žmonės domisi tomis temomis ir kuria ryšį su jūra ir povandeniniu pasauliu. Bet Lietuvoje apie tai šnekama labai mažai ir tikriausiai tai normalu, kadangi turime tokią nedidelę, tik 90 km, Baltijos jūros pakrantę. Mes jaučiamės kaip ir nutolę nuo vandenyno, ypač tie, kurie negyvename pajūryje.

Ką norime padaryti savo veikla, tai padėti žmonėm atrasti, kad vis dėlto kiekvienas iš mūsų turime ryšį su vandenynu, jis yra svarbus kiekvienam iš mūsų. Ten vyksta daug įdomių procesų, ten gyvena daug gražių, įdomių gyvūnų ir kitų organizmų, apie kurios galima daug ką sužinoti. Tad tiesiog siekiame įkvėpti žmones ir padėti jiems suprasti vandenyno ekosistemos svarbą.

Augusta, gal turi dar ką nors papildyti?

Augusta

Na, aš prisijungiau šiek tiek vėliau, bet dėl tos pačios idėjos. Turbūt ieškojau būtent tokios veiklos, kuri būtų apie vandenyną ir būtent Lietuvoje, nes jaučiau tokį norą. Mokiausi užsienyje, norėjau grįžti į Lietuvą ir kaip nors prisidėti. Pamačiau šią iniciatyvą ir iš karto parašiau, kad noriu prisijungti, nes, kaip Laura sakė, vandenynas labai svarbus mums visiems. Nors dabar esame Vilniuje, 300 km nuo jūros, bet ir būdami čia labai veikiame vandenyną ir jo gyvenimą. O jis yra tarsi gyvybės šaltinis, todėl labai svarbu mums visiems žinoti, kas ten vyksta ir kaip jį išgelbėti.

Gal galite trumpai papasakoti, kaip atrodo jūsų komanda?

Laura

Pirmiausia aš ir kolegės Rimantė bei Gabrielė įkūrėme šią iniciatyvą. Rimantė dirba aplinkos mokslų srityje, dabar labiau su energetika susijusiuose dalykuose.

Gabrielė jau prie mūsų nebegali prisidėti, užsiima kitais dalykais, tačiau taip pat dirba su gyvūnais susijusį darbą. Vėliau prie mūsų prisijungė taip pat jūrų biologijos ir biotechnologijos studentės iš Klaipėdos universiteto Adolfina bei Martyna. Tad dabar esame iš esmės tokia penkių žmonių komanda. Ir visas mus vienija meilė jūrai ir sąsaja su aplinkos mokslais. Visos mes turime aplinkos mokslų išsilavinimą. Aš specifiškai okeanografijos specialistė, tai grynai apie vandens ekosistemas ir visus ten vykstančius procesus. Augusta gali papasakoti.

Augusta

Aš daugiau esu jūrų biologė. Dabar studijuoju magistrantūroje, bet bakalauro studijas baigiau irgi jūrų biologijos. Mano toks gana aiškus kelias. Turime tokią būtent jūros entuziastų grupelę.

Ir esate įkūrusios savo tinklalapį, kuriame skelbiate įvairią informaciją apie vandenynus, apie jūrą. Gal galite papasakoti, kaip atrenkama informacija, ką jūs daugiausia skelbiate šiame tinklalapyje?

Laura

Mūsų tinklalapyje www.pobangom.lt turime tokias skiltis kaip „Grėsmės vandenynui“, kur yra išvardytos įvairios grėsmės – nuo su žvejyba, su klimatu susijusių dalykų, tarša ir taip toliau. Ten galima rasti moksliniais šaltiniais pagrįstos informacijos, trumpai ir aiškiai apie tas problemas, kas jas veikia, kaip kiekvienas galime prisidėti prie tų problemų mažinimo.

Taip pat mes dalinamės įvairiomis naujienomis iš mokslo pasaulio, pavyzdžiui, kuomet kas nors patraukia dėmesį, kokia svarbi nauja tema, arba, pavyzdžiui, kad ir Lietuvoje išrasta kokia nors nauja technologija. Kaip rašėme apie Klaipėdos universiteto mokslininkės Tatjanos Paulauskienės išrastą aplinkai draugišką naftos valymo būdą.

Siekiame parodyti įvairius tokius atradimus. Ypač jeigu tai Lietuvoje, žinoma, dar smagiau jais dalintis. Taip pat dalinamės istorijomis iš vandenyno – tiesiog įvairių sportininkų, visuomenininkų, taip pat mokslininkų asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip jie atrado ryšį su vandenynu, ką jie veikia, parodydami, kad tai nėra tik mokslininkų dalykas, kad mes visi galime turėti įvairiausių ryšių su vandenynu.

Augusta

Stengiamės plačiąją visuomenę supažindinti ir su linksmesne dalimi – gyvūnais, įvairiais jūros organizmais, kad suprastume, kas ten yra ir kokie jie visi svarbūs mūsų visų išgyvenimui.

Taip pat mes, jeigu tik mus pakviečia, ką visus labai kviečiame daryti, pasakojame, ką mūsų mokslininkai atranda ir kokius tyrimus daro. Stengiamės pateikti visiems suprantama kalba būtent tai, kas vyksta, čia, pas mus Lietuvoje.

Laura

Dažnai būna nutrūkusi grandis tarp mokslo ir visuomenės, kadangi žmonėms ne visada suprantama mokslininkų kalba. Mokslininkai ne visada turi laiko ištransliuoti savo mokslinį darbą visuomenei, nes tai yra didelis papildomas darbo krūvis, todėl mes ir stengiamės būti ta grandimi, kuri priartintų vandenynų, jūrų mokslą prie visuomenės.

Tai esate tarpininkai, kurie sujungia šiuos du pasaulius, labai gražiai ir suprantamai viską apipavidalina. Taip pat žinau, kad organizuojate ir edukacijas mokyklose. Ar vis dar tai darote?

Laura

Šiuo metu pastaraisiais mėnesiais buvome šiek tiek sustabdžiusios edukacijų veiklą, kadangi prisidėjome prie kitų projektų, tačiau kitais mokslo metais tikriausiai prie to grįšime.

Ir anksčiau vesdavome, kaip minėjau, ir ateityje vesime edukacijas įvairaus amžiaus moksleiviams įvairiomis temomis. Turime kelias savo nuolat siūlomas temas, bet galime parengti ir specializuotas edukacijas. Neseniai įvykdėme Klaipėdos moksleivių vandenyno raštingumo ugdymo projektą. Tai buvo edukacijų ciklas, kuris baigėsi vandenyno raštingumo hakatonu gimnazinių klasių moksleiviams.

Gal galite pateikti keletą pavyzdžių, kokiomis temomis tos edukacijos, kad būtų aiškiau?

Laura

Pavyzdžiui, pradinukams turime edukaciją „Kelionė po jūros gyvūnų pasaulį“. Tai interaktyvi edukacija, kurios metu vaizduotės, multimedijos pagalba keliaujame po įvairias pasaulio vietas ir susipažįstame su įvairiais įdomiais gyvūnais, kurie ten gali būti sutinkami. Kartu su šia edukacija taip pat po truputį mokomės ir apie klimato kaitą – kaip ir kodėl besikeičiantis klimatas gali paveikti tuos gyvūnus. Ir kaip kiekvienas iš mūsų, net ir būdami dar maži pradinukai, galime po truputį padėti gyvūnams, kuriems gresia pavojus. Tai tokia pusiau per žaidimą, smagi pamokėlė su edukacine prasme.

Augusta

Taip, turime ir Trečiojo amžiaus universitetui skirtą edukaciją. Tai edukacija apie Baltijos jūros problemas, būtent kokios yra problemos ir kaip mes galime prisidėti prie jų mažinimo. Na, mes apie viską šnekame, ko tik paprašo, apie viską galime papasakoti.

Ir kokie šio projekto edukacijų ir hakatonų dalyvių atsiliepimai?

Laura

Iš tiesų šis projektas, pagal kurį darėme edukacijų ciklą Klaipėdoje ir hakatoną, buvo labai sėkmingas. Na, mes, kaip maža jauna organizacija, darėme nedidelį projektą, apsiėmėme tik šešias klasės iš šešių Klaipėdos mokyklų.

Į šį projektą įsitraukė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie dalyvavo moksleivių darbų vertinime ir hakatono renginyje. Gavome labai gerų atsilepimų tiek iš pačių moksleivių ir mokytojų, tiek iš mokslininkų, kurie sakė, kad jaučia to vertę ir pirmą kartą buvo pakviesti dalyvauti tokioje veikloje, į kurią įtraukti visi – ir patys mokslininkai, ir moksleiviai, ir mokytojai. Moksleiviai gavo galimybę pristatyti darbą tikriems tos srities specialistams, išgirsti jų komentarus, pasiūlymus, idėjas ir panašiai.

Tai, sakyčiau, buvo tikrai sėkmingas projektas. O šiaip bendraujame su moksleiviais ir apskritai žmonėmis įvairių mugių, festivalių metu. Čia Augusta, manau, gali papasakot daugiau.

Augusta

Taip, dažniausiai vasarą mes dalyvaujame įvairiuose festivaliuose. Ir tikrai žmonės prieina ir domisi. Sako, kad niekada nežinojo tokių dalykų, kaip įdomu, kad čia esate, kad pasakojate apie įvairias problemas. Tai tikrai jaučiame tokį savo veiklos atgarsį, kad tai labai gera, reikalinga veikla.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Laura

Aš labai džiaugiuosi, kuomet parašo jauni žmonės, kurie sako, kad būtent dėl mūsų susidomėjo šitais mokslais, ir klausia patarimo, kur studijuoti, kad galėtų daugiau pasinerti į karjerą, susijusią su šia tema. Tada tikrai matai, kaip tas turinys, kurį tu kuri, iš tiesų paveikia žmogų, jį sudomina. Toks ir yra mūsų tikslas.

Augusta

Būtent, kai pradeda klausti įvairiausių klausimų, kai galbūt ko nors nepasakei, nepaminėjai, ir matai, kad žmogui labai įdomu. Jis pats ir savęs klausia apie įvairiausius dalykus – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tai turbūt yra smagiausias dalykas.

Geriausias grįžtamasis ryšys, kad sudominote iš tikrųjų, jeigu klausia ir įtraukia. Tai puiku girdėti. Dar mačiau, kad turite ir labai įdomios atributikos pasigaminę, toks įdomesnis konceptas. Galbūt galite šiek tiek pasidalinti apie tai?

Laura

Taip, kaip minėjau, prie mūsų prisijungė Klaipėdos universiteto studentės. Viena iš jų, Adolfina, labai domisi mados ir drabužių tvarumu, kadangi drabužiai, tekstilės pramonė yra vienas labiausiai vandenyną teršiančių sektorių. Pavyzdžiui, drabužiuose esantis sintetinis pluoštas išskiria mikroplastiką, kuris atsiduria vandenyje. Na ir šiaip, drabužių gamybai sunaudojami resursai, po to daug tų drabužių yra išmetama. Mes ilgai galvojome apie tai, kaip padaryti ir turėti kokią nors mūsų atributiką, bet kad ji nekurtų papildomos taršos, kad neprisidėtų prie tų drabužių kalnų, kurie po to atsiduria kur nors Atakamos dykumoje. Tenai tiesiog kalnai drabužių.

Tad būtent Adolfina pasiūlė tokią, sakyčiau, neeilinę idėją, mažai kur dar matytą, bent jau man – naudoti vadinamuosius second hand, jau dėvėtus drabužius, geros būklės, žinoma, ir išsiuvinėti savo logotipą-piešinėlį (pas mus ruonio piešinėlis vaizduojamas) būtent ant jau dėvėtų drabužių tam, kad jiems suteiktume antrą gyvenimą ir neprisidėtume, nekurtume naujos atributikos, o panaudotume tai, kas jau yra sukurta. Tai visą tai galima pamatyti ir mūsų socialiniuose tinkluose.

Tai galite ir pasidalinti, kur apie jus galima rasti daugiau informacijos?

Laura

Mus galima sekti feisbuke, tiesiog „Po bangom“, taip pat instagrame, dabar ir linkedine galima pasiekti. Bet iš esmės instagrame ir feisbuke dalinamės visa informacija, edukacijų turiniu ir taip toliau. Ir, žinoma, tinklalapyje www.pobangom.lt.

Kadangi esate ir „Lietuvos galios“ bendruomenės dalis, norėjau paklausti, kokią vertę duoda buvimas šioje bendruomenėje?

Laura

Manau, buvimas „Lietuvos galios“ bendruomenėje visų pirma mums kuo labiausiai padeda, tai matomumu, pavyzdžiui, kaip ir ši tinklalaidė. Tiesiog esame dėkingos už suteiktą galimybę pasirodyti tiek žiniasklaidoje, tiek įvairiais kitais kanalais. Ir čia tikriausiai toks labiausiai mums padėjęs dalykas, bet tikimės ateityje labiau įsitraukti į įvairius „Lietuvos galios“ renginius. Žinome, kad tokie yra organizuojami, tačiau kol kas neturėjome daug galimybių įsitraukti, nes esame išsibarsčiusios po pasaulį.

Augusta

Taip. Na ir šiaip malonu toks pripažinimas, kad ir gautas iš Prezidento, kad vertina mūsų veiklą, tai tikrai prideda motyvacijos. Taip pat matyti visus kitus mūsų kolegas, kurie taip pat gauna įvertinimą, kad yra žmonių, kuriems tikrai yra svarbios ne tik gamtos bet ir socialinės problemos. Tai irgi, manau, motyvuoja mus toliau užsiimti šia veikla.

Kalbant apie tolesnį užsiėmimą, kokie būtų jūsų ateities planai, ką galite pasidalinti?

Laura

Kaip minėjau, planuojame vėl grįžti prie edukacijų, kadangi tikrai matome susidomėjimą iš įvairių mokyklų. Pavyzdžiui, dėl Klaipėdoje vykdyto projekto, turime norą šį projektą išplėsti ir bandyti gauti finansavimą didesnio masto projektui, kad galėtume įtraukti ne tik tuos moksleivius, kurie jau gyvena pajūryje, kaip antai Klaipėdoje, bet taip pat ir iš kitų Lietuvos miestų, miestelių, ypač kaimo mokyklų, kad tiesiog priartintume tuos vaikus prie vandenyno ir juos sudomintume.

Augusta

Na, ir toliau tęsime savo pagrindinę veiklą – teiksime žinias, ką mes randame, ką žinome, bandysime visus sudominti savo veikla. Bandysime sugalvoti daugiau renginių, kad galėtume pakviesti besidominčius žmones, tiesiog praeivius. Yra įvairiausių planų, bandysime viską įvykdyti kaip galima greičiau.

Seksime naujienas, žinome kur. Galbūt ko nors nepaklausiau, kuo dar norėtumėte pasidalinti?

Laura

Gal dar norėtųsi paminėti tai, kad kiekvienas, kaip sakėme, kad ir kaip toli būtume nuo vandenyno, nuo jo priklausome, kadangi vandenynas, vandenyno organizmai gamina deguonį, kuriuo kvėpuojame. Dažnai kalbama, kad miškai yra žemės plaučiai, tačiau plaučius žemė turi du – vienas iš jų yra miškai, o kitas yra būtent vandenynas ir jame gyvenantis fitoplanktonas bei kiti organizmai.

Na ir, žinoma, maistas, ekonominė nauda, apie kurią galbūt dažnai nepagalvojame, bet netgi tie žmonės, kurie negyvena pajūryje, irgi gauna tą vertę. Apie vandenyno svarbą kiekvienam iš mūsų tai pat daug rašome mūsų tinklalapyje, atskiroje skiltyje, kur yra išdėstyti įvairūs punktai, kuriuose paaiškinama, kuo kiekvienas iš mūsų esame susijęs su vandenynu. Kviečiame domėtis ir pasiskaityti.

Puiku, ačiū Jums, kad darote tokius puikius darbus ir dalinatės savo žiniomis.

Ačiū Jums.