„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Idėjų lysvė“
Transkribuotas įrašo tekstas:
Šiandien kalbinu Laurą Petruškę, iniciatyvos „Idėjų lysvė“ įkūrėją, bei Astą, kuri koordinuoja iniciatyvą Verkiuose. Bendruomeninio miesto daržo iniciatyva „Idėjų lysvė“ siekia įgalinti Pilaitės bendruomenę kurti viešąsias erdves, skatinti bendruomeniškumą ir bendradarbiavimą, kuriant tvarią ir supratingą kaimynystę.
Sveikos, Laura ir Asta. Labai malonu jūs čia matyti. Iš karto pradedu nuo iniciatyvos „Idėjų lysvė“. Laura, gal gali papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo ir kiek laiko tęsiasi ši jūsų veikla?
Laura
„Idėjų lysvės“ bendruomeninis miesto daržas Pilaitėje jau veikia nuo 2019 metų, tai jau skaičiuojame penktą sezoną. Prasidėjo realiai kaip ir nuo dviejų žmonių su šešiomis lysvėmis, ir jau penktą sezoną turim 34 lysves ir šita iniciatyva vienija 23 žmones, tai tikrai matosi, kad tokios iniciatyvos populiarėja ir vis daugiau žmonių nori prisijungti.
Iniciatyva atsirado su noru aktyvuoti ir įtraukti miesto gyventus į erdvės kūrimą. Pirmas mūsų tikslas. Antras tikslas, žinoma, edukuoti, įtraukti būtent į pačią galimybę užsiauginti maistą. Ir pastebėjome, kad dauguma žmonių būtent dėl to ir įsitraukė į šitą iniciatyvą, patys net nepastebėdami, kad savo veikla jie aktyvuoja šitą erdvę. Užmezga naujus ryšius, tampa draugais. Prasidėjo visas projektas iš pradžių nuo bendrų lysvių, tačiau tai nepasiteisino, daugeliui žmonių buvo truputėlį nejauku ir gal neaiškus tas konceptas, kodėl čia bendros. Norėjo kažkokio privatesnio plotelio, todėl adaptavome viską po truputį ir galiausiai viskas išsivystė, kad kiekvienais metais kovo mėnesį paskelbiame laisvų lysvių sąrašą ir žmonės gali rezervuoti lysvę.
Ir šiais, penktais, metais, susirinkus visiems kartu, pasigirdo iš narių noras turėti daugiau bendrų lysvių. Pasijuto, kad yra bendruomenė, tas branduolys. Vadinasi, bendrų lysvių gėris – tai, kad tu gali bendrai jas prižiūrėti, gal ir derlių pasidalinti, ypač kad čia to derliaus nenusiimsi labai daug. Ta dalinimosi kultūra yra pagirtina. Taip pat vasaros metu daug kas atostogauja, tai prižiūrėti yra paprasčiau, paprašant, kad tiesiog kažkas palaistytų.
Taip pat labai smagu, kad mūsų daržas plečiasi ir toliau „išplinta“ į kitus rajonus. Asta, prisijungusi prie mūsų prieš porą metų, yra ne iš Pilaitės, turime ir daugiau žmonių, kurie yra iš kitų rajonų, nepatingi ir atvažiuoja pas mus čia. Ir tiesą pasakius, šiandien ruošiau veiklos ataskaitą, mes gi buvom susitikę, bet nežinau kada, gal pavasarį ar praeitais metais, gal gegužės ar balandžio mėnesį buvom susitikę ir buvom užsirašę į savo tikslus įkurti naują daržą Baltupiuose ir Verkiuose. Ir po metų, realiai, šita svajonė išsipildė. Dar dviračių stovų neturim, irgi buvo tarp mūsų svajonių, bet aš pagalvojau, kad vau, geras, iš tikrųjų, jeigu užsirašai, tai išsipildo. Tai va, Asta yra to mūsų naujojo daržo Verkiuose koordinatorė.
Gal dar į pradžią grįžtant, kokios veiklos matai, kad labiausiai traukia bendruomenę prisijungti: ar būtent tas turėjimas savo lysvės, ar kažkokios papildomos veiklos, kurias organizavai?
Laura
Pagrindinė veikla yra, aišku, turėti savo lysvę ir dabar jau turim tokį sąrašiuką laukiančiųjų ir vis gauname užklausų, ar turime laisvų lysvių. Bet tos paralelinės veiklos irgi pritraukia žmonių, irgi labai priklauso nuo komunikacijos. Bet, aišku, kuo didesnę esame dabar subūrę bendruomenę, tuo daugiau žmonių prisitraukiame.
Vienas iš tokių sėkmingiausių mūsų organizuotų renginių buvo pleneras pagal muziką. Tikėjomės pritraukti bent 20 žmonių, o susirinko virš 60 ir iš tikrųjų atvažiavo net ir iš kitų rajonų, toksai neeilinis renginys, kurio metu grojo gyva muzika, atliekama profesionalių menininkų, ir vyko trijų tipų meno darbai: liejimas akvarele, tapymas akriliniais dažais bei pieštukais, kreidelėmis. Šios sesijos buvo lydimos profesionalių artistų, menininkų, ir visi bendruomenės nariai galėjo tiesiog stebėdami aplinką, daržo aplinkoje, perkelti savo pojūtį, klausant gyvos muzikos, ant popieriaus lapo ar drobės.
Taip pat šio renginio metu sukurti darbai buvo eksponuojami Beepart‘o kūrybinėse dirbtuvėse, ir po kurio laiko iškeliavo ta paroda į Miesto laboratoriją Antakalnyje. Taip tarsi Pilaitės gyventojai surengė parodą Antakalnyje. Tai toks visai smagus buvo renginys, man atrodo.
Gražus bendradarbiavimas. O kaip atrodo bendruomenė šiai dienai, kiek yra žmonių, kurie įsitraukia, kiek yra sodininkų, kiek yra renginiuose dalyvaujančių?
Laura
Tai tų sodininkų aktyvų yra kažkur 24, bet kai kurias lysves prižiūri daugiau negu vienas žmogus, būna, kad ir šeimomis, pavyzdžiui, tai tas skaičius šiek tiek turbūt ir didesnis.
Bet labai skirtingas tas jų aktyvumas, nes paprastai mes bent jau praeitais metais ir šiais metais šiaip neturime tokios dienos, kur konkrečiai susitinkam, tarkim, ketvirtadienį šeštą valandą. Pirmais metas tai buvo labai svarbu, dabar to nebedarom, nes pamatėme, kad vis tiek žmonės ateina, kada jiems yra patogu, kada jie turi laiko, nes labai yra skirtingas visų darbo grafikas ir tai, kada jie gali iš tikrųjų ateiti ir pasirūpinti tomis lysvėmis, todėl organizuojam keletą renginių per sezoną ir kada tikime, kad jau daugiau žmonių atsiras.
Visą laiką turime dar tokių pasyvių dalyvių, tai tiesiog pėstieji, praeiviai, kurie iš tikrųjų tą daržą mato ir juo naudojasi, sustoja čia pasigrožėti, pasižiūrėti, kaip auga, ir tikrai nekart esam sutikęs žmonių, kurie dalina ir tą pagiriamąją žodį ir sako, kad jie stebi, jiems čia patinka. Taip pat žinau, kad Keliautojų klubo, kuris organizuoja tokias kaip ekskursijas aplink Pilaitę, tai čia yra vienas iš pagrindinių sustojimų dėl to mūsų įkurto bendruomenės daržo. Tai tokių irgi iš aplinkinių sužinai įdomių faktų, kad mums pavyko sukurti visai smagią vietelę.
O daugiausia šeimos ar studentai, ar vyresnio amžiaus žmonės naudojasi?
Laura
Kaip būtų keista, miesto daržininkystė ar apskritai daržininkystės – pirmas stereotipas, kad čia turbūt yra vyresnių žmonių veikla, bet iš tikrųjų vyresnių žmonių mums taip labai ir nepavyko pritraukti, galvoju, gal čia dar ir ta korona atėjusi kažkaip…, jau buvom keletą tokių žmonių pritraukę, bet pas mus iš tikrųjų vyrauja jaunos šeimos su mažais vaikais ir tokie, nežinau, žmonės nuo 20 iki 40 metų, irgi toks įdomus kaip ir socialinis pjūvis, kad tokiame segmente žmonės ieško tokio atokvėpio būtent paeksperimentuoti, pabūti gamtoj, suleisti rankas į žemę.
Tuomet, Asta, noriu paklausti, kaip pati prisijungei prie projekto, prie „Idėjų lysvės“?
Asta
O mano miesto daržininkystė prasidėjo, pasakysiu, su korona 2020 metais, kai buvo viskas uždaryta ir nebuvo, ką veikti, tai tiesiog buvo ant palangių susodinta viskas, kas buvo įmanoma. Ir buvo išnaudotas tas lėtas laikas stebėti, kaip auga, ir pasidžiaugti.
Ir tai patiko, užkabino ir tuo metu jau pradėjau ieškoti truputėlį didesnio ploto, kur galėčiau užsiimti miesto daržininkyste, ir ieškojau vietos Vilniuje, kur galima būtų gauti tą kažkokią lysvę. Ir taip atradau Pilaitę ir atvažiavau, susipažinau, prisijungiau ir daržininkauju porą metų. Tik bėda, kad aš gyvenu Baltupiuose, Pilaitė už dešimties kilometrų, na ir važinėt dviračiu kas antrą dieną tikrai yra ką veikti, ir ypač vasarą per karščius, kai reikia tikrai laistyti. Buvo ir pamąstymų, ir motyvacinių paspardymų, kad reikia kažką daryti.
Kažkaip galvojau, kad būtų visai faina, jeigu tas daržas būtų truputėlį arčiau namų. Pernai vasarą pradėjau važinėti aplinkui savo rajone ir galvoti, jeigu būtų daržas, kur jį galėtume tiesiog paimti ir padėti. Galvojau, kad čia galbūt, galbūt čia, ir tokias kelias vietas buvau nusimačiusi. Pernai spalį buvo Savivaldybėje bendruomenės susitikimas, kur kalbėjome apie galimas veiklas ir tiesiog buvau išsakiusi savo mintį, kad norėčiau atsikelti kažkur į Verkių seniūniją daržą. Ir tuo metu Laura pasigavo šitą mintį, ir gavom Savivaldybės palaikymo iš tikrųjų labai daug ir pagalbos ir pradėjom daryti tą naują vietą. Galiausiai ją susiderinome Verkių dvaro direkcijos kluono teritorijoje ir ten įsikūrėme šį pavasarį.
Tai kaip sekasi? Pirmasis sezonas, dar tik pradžia, aišku, bet koks jausmas, kaip bendruomenė įsitraukia, ar jau yra tų sodininkų, ar dar tik pati pradžia?
Asta
Jo, tai mes dirbame iš tikrųjų su mažiau lysvių, su 8 lysvėm, bet jos yra šiek tiek didesnės negu turime Pilaitėje, tai yra 2 kvadratiniai metrai, ir smagiausia, kad mes kai paskelbėme registraciją, tai paskelbėme pirmiausia iš „Idėjų lysvės“ paskyros feisbuke, ir keturi žmonės iš karto užsiregistravo per pirmą valandą.
Ir kitos lysvės buvo rezervuotos per nepilną parą laiko. Ir paskui gavom dar laukiančių į sąrašą žmonių. Tai iš tikrųjų smagu, kad idėja atliepia, ir žmonės irgi pasiilgę mano rajone ir tam tikrų veiklų, ir tas daržas vis dėlto jiems yra aktualus.
Taip, jeigu dabar klauso žmonės ir nori prisijungti prie veiklų, ar yra galimybė prisijungti, ar reikia laukti kito sezono, ar atvykti gali į kitas veiklas, kaip gali įsitraukti?
Laura
Reikėtų sukontaktuoti, tada įsirašyti į tą laukiančių sąrašą. Būtent „Idėjų lysvėje“ Pilaitėje tos galimybės plėstis jau nelabai turime, nes tiesiog esam jau okupavę visai nemažą plotą, ir laisvas plotas yra tokioje nuokalnėje, tai pakankamai jau sunku gal įsirengti tą lysvę.
Verkiuose, manau, dar būtų galimybė įsirengti daugiau lysių, tik klausimas dėl tų pačių medžiagų, medienos ir komposto, bet gal irgi įmanoma išspręsti. Tai realiai tiesiog reikia išreikšti norą ir žiūrėti. O šiaip kiekvienais metais dėl įvairiausių priežasčių būna atkrenta keletas daržininkų. Tai tiesiog gali ir atsirasti laisvų lysvių iš tų, kas jau yra dabar įrengta.
Tai sekti naujienas jūsų feisbuko puslapyje, tikriausiai, ar ne, ar dar per kokias medijas komunikuojate?
Laura
Pagrinde tai per feisbuką ir instagramą, bet pagrinde tai tiesiog būtų mūsų feisbuko puslapis.
Ir kokie būtų planai ateičiai? Plėstis, naujos veiklos, gal dar lokacija viena, kokios mintys?
Laura
Šią vasarą jau esame įvykdę keletą tokių renginukų, vienas iš jų yra vabzdžių viešbutis, kuris jau pas mus puikuojasi „Idėjų lysvėje“ Pilaitėje. Tai, tikime, šią vasarą, vasaros pabaigoje pamatysime ir tų naujųjų gyventojų. Taip pat turėsime birželio pabaigoje paskaitą apie bioįvairovę, turėsime profesionalų mokslininką, pasakojantį apie vabzdžių naudą, tai bus tokių edukacinių iš tikrųjų renginių. Dar vienas toks nusimato projektas – „Vienas kvadratinis metras bioįvairovės“. Mūsų idėja iškelti tą vieną kvadratinį metrą bioįvairovės į kitas vietas, tai atsiras, pavyzdžiui, gal Vydūno gatvėje, atsiras gal tuose pačiuose Verkiuose, kažkokiose lokacijose, kur dar patys galėtume gal rūpintis, bet ir informuoti apie tą bioįvairovės svarbą.
O šiaip žiūrint į ateitį, tai aš tikiu, kad turbūt atsiras ir daugiau daržų, nes norinčių vis atsiranda daugiau, tai tikimės, kad atsiras pakankamai aktyvių ir norinčių pradėti tą iniciatyvą, o mes pasistengsime jiems padėti, kuo galėsime, užsikabinti ir toliau judėti.
Aišku, tai jeigu gyvenate Naujamiestyje ir norite daryti daržą, tai reikia kreiptis į jus ir jūs padėsite jiems.
Laura
Taip, bandysime, jau surasime, kaip ką, pakonsultuosime, yra išleistas miesto daržininkystės gidas, jūs iš tikrųjų irgi galite susisiekti su mumis, nusiųsim nuorodą, bet jis yra pasiekiamas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, tai ten irgi pakankamai naudingos yra informacijos, nuo ko pradėti.
Kadangi priklausote „Lietuvos galios“ bendruomenei, kokią vertę matote būdami šiame projekte?
Laura
Pagrindinė vertė tai yra apskritai būti tokios didelės bendruomenės nariais ir pamatyti, kad mes esame vieni iš tų, kurie kažką keičia ir turi socialinę vertę ir prisideda prie gerovės kūrimo apskritai. Ir, žinoma, kad kuo daugiau žmonių ne tik Vilniaus mieste, bet ir Lietuvos mastu išgirstų ir įsikvėptų ir gal pradėtų panašią idėją pas save daryti. Ir pastebėjom su laiku, kad ta komunikacija, iš tikrųjų, kartais atrodo gal tyli, kažkokia vyksta komunikacija, bet gal, atrodo, nebuvo poveikio, bet po kažkurio laiko žmonės sugrįžta ir būtent įvardina, kad mes išgirdome jus per ten ir norime kažką panašaus daryti. Tai iš tikrųjų tas turi grįžtamąjį ryšį.
Gal dar turite kokių istorijų iš daržo, linksmų, pasidalinti?
Laura
Labai smagu, kad „Idėjų lysvėje“ yra ne tik pakeltos lysvės, bet taip pat sukūrėme ir visą sodą, kuriame yra ir vyšnių, ir obelų, ir valgomųjų uogų krūmų, kaip medlievos, sausmedžiai. Ir matome susidomėjimą praeivių ir vaikų, kurių čia yra pakankamai mėgstama vieta, kad jie vaišinasi ir irgi mokosi apie augmeniją.
Taip pat per tuos metus mūsų visą teritoriją puošė įvairių žmonių iniciatyvos. Pavyzdžiui, turime žirnių tipį, kuris atkeliavo iš miško mokyklos, kurie labai norėjo tokio žirnių tipio. Tikime, kad šiais metais jis tikrai sužaliuosi iki pat viršaus, nes vis gaunasi tik iki pusės.
Turime velsietiško stiliaus tokią kaip ir gyvatvorę, kurią sukūrė Eugenijus Baržius ir mus pamokė, kaip ten reikia pakirsti, palenkti ir supinti tas medžio šakelės.
Turime mažąjį sodininką Julių, kuriam yra devyneri metai, bet jis pats prižiūri savo lysvę, ir labai smagu matyti, kad pakankamai motyvuotas ir daug išmanantis jaunuolis yra mūsų komandoje.
Labai smagu girdėti tas įvairias istorijas ir matyti gyvą projektą, kuris auga, kuris klesti. Tai ačiū Jums abiem, kad pasidalinote ir toliau vykdote puikius darbus.
Laura/Asta
Ačiū labai.