„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Gyvi gali“

 

Transkribuota serija:

 

Šiandien kalbamės su Meda Šermukšne, organizacijos „Gyvi gali“ viena iš įkūrėjų ir vadove. „Gyvi gali“ – vienintelė nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, kryptingai siekianti visuotinių mitybos pokyčių augalinės mitybos link.

 

Sveiki, Meda.

 

Labas.

 

„Gyvi gali“ organizacija skatina augalinę mitybą. Kaip tą darote? Gal gali papasakoti, apie jūsų veiklas?

 

Organizacijoje esame išsiskyrę tris pagrindines kryptis, kad augalinis maistas populiarėtų Lietuvoje, ir viena iš krypčių yra visuomenės edukavimas. Stengiamės, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie augalinio maisto naudas ir pasiryžtų išbandyti įvairius augalinius patiekalus, įsitrauktų daugiau augalinio maisto į savo kasdienybę.

Taip pat mes bendraujame su verslais ir padedame  jiems įsivesti daugiau augalinių patiekalų į savo valgiaraštį, jeigu tai yra viešojo maitinimo įstaigos, arba jeigu tai yra verslai, kurie gamina augalinius veganiškus produktus, tai mes galime patarti jiems, kaip,  tarkime, savo receptūrą, ingredientus jie galėtų pakeisti, kad  produktai galėtų vadintis augaliniais ar veganiškais.  Padedame jiems konsultuodami, kaip padaryti, sukurti  augalinį produktą, arba jeigu tai nebūtinai gamintojas, bet distributorius, prekeivis, kaip padaryti, kad tuos produktus iš manęs  pirktų. Tokius pozicionavimo, tarkim, patarimus įvairius suteikiame.

Galiausiai, trečioji kryptis, kuri manom, kad galbūt  gali poveikį padaryti didžiausią, tai yra instituciniai pokyčiai. Mes stengiamės, kad šita tema atsirastų ir politiniame, instituciniame lygmenyje, kur sprendimų priėmėjai matytų augalinio maisto klausimą, kaip svarbų klausimą tiek žmonių sveikatos kontekste, tiek aplinkosaugos kontekste, gal mažiau populiarus ar patinkantis, bet ir gyvūnų gerovės kontekste. Ir taip apjungdami tas tris kryptis tikime, kad sulauksime dienos, kuomet augalinis maistas Lietuvoje bus tikrai lengvai prieinamas.

 

Gal gali pakomentuoti, kodėl yra svarbu daugiau maitintis augaliniu maistu?

 

Šiek tiek tą trečią kryptį apibūdindama pasakiau, paminėjau tris pagrindinius aspektus, kaip mes matom, kodėl yra tai svarbu.  Pirmasis yra labai stipriai susietas su visuomenės sveikata, su kiekvieno iš mūsų sveikata, mes Lietuvoje suvalgome labai daug gyvūninės kilmės produktų, ypač mėsos.

Kaip pavyzdys, vienas lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo 104 kg įvairiausių rūšių mėsos, kad klausytojai įsivaizduotų – maždaug kaip keturvietę sofą. Tai va, kai žiūrėsite į savo namuose stovinčią sofą, įsivaizduokit, kad tiek lietuvis suvalgo per metus mėsos. Ir tai yra tikrai stipriai perteklinis kiekis, mes valgom labai mažai daržovių, labai mažai ankštinių, kruopų įvairių ir panašiai.   Mitybos pokytis gali privesti prie to, kad Lietuvoje sirgtumėme mažiau ligomis, kurių galima išvengti, kaip kraujagyslių ligos ar vėžiniai susirgimai, diabetas ir panašiai, o lietuviai nuo šių ligų dažniausiai miršta.

Taip pat yra aplinkosauginės priežastys. Gyvulininkystė yra vienas iš taršiausių sektorių. Mes matom, kad labai neefektyviai yra panaudojami resursai išmaitinti, ir manome, kad jie gali būti panaudojami efektyviau. Mes galime eliminuoti tą grandį – gyvūną, kurį suvalgom, o jis valgo maistą, kuris tiktų mums patiems suvartoti, ir ne tik tiktų, bet dar ir būtų labai naudingas.

Ir galiausiai, ką aš jau truputį paminėjau ir  kad tai nėra labai populiarus klausimas, žmonėms kažkaip nėra patogu apie tai kalbėti, bet kaip bebūtų, jeigu mes suvalgytume mažiau gyvūnų, tai jie mažiau ir kentėtų, jiems nereikėtų augti blogomis sąlygomis ir panašiai.

Tai prisideda ir prie gyvūnų gerovės. Aišku, yra ir tokie šalutiniai, pavadinkim, dalykai, kurie, aišku, yra labai svarbūs,  pavyzdžiui, tikriausiai dauguma jau pradeda girdėti apie  atsparumą antibiotikams ir panašiai, apie įvairias sveikatos krizes, kur irgi yra svarbus šitas perteklinio gyvūninio produktų suvartojimo klausimas, todėl kad industrinėse fermose, kuriose yra auginami gyvūnai maistui,  daug įvairų ligų atsiranda,  gyvūnai yra maitinami  antibiotikais, kitais vaistais tam, kad nesusirgtų. Ir tai, be abejo, augina bendrą atsparumą,  ir tai neša tikrai didelę riziką mūsų visuomenei.

 

Minėjai, kad savo veikla jūs edukuojate visuomenę, gal gali pasidalinti, kokiais būdais tą darote?

 

Vienas iš tokių populiariausių ir labiausiai, man atrodo, patinkančių mūsų sekėjams tai yra 22 dienų augalinių atradimų programa.  Mes padedame žmonėms susipažinti su augaliniu maitinimu,  jie turi galimybę nemokamai užsiregistruoti į programą ir tada 22 dienas gauna naujienlaiškius į savo pašto dėžutes. Juose yra gausu įvairių augalinių receptų, patarimų, kaip tų augalinių patiekalų į savo kasdienybę įsitraukti, susidūrus su įvairiomis situacijomis, kur galbūt nežinot, kaip pakeisti, pavyzdžiui,  noriu išsikepti pyragą, ir kaip aš neįdėsiu kiaušinio, aš visą laiką dėdavau.

Mes stengiamės į visus tuos klausimus atsakyti. Padėti žmonėms kuo paprasčiau pažinti augalinį maistą, bandom parodyti, kad  nereikės nieko labai atsisakyti, o labiau atrasti. Dėl to ir vadiname ją atradimų programa, nes žmonės, kurie prisijungia, tikrai pajaučia, kad visokių įdomių patiekalų, skanių, spalvotų, sveikų, galima į savo kasdienybę įsitraukti.

 

Ir taip pat kasmet sausio mėnesį organizuojate mitybos iššūkį. Gal galėtum apie jį papasakot, ar čia susiję su jūsų programa?

 

Čia yra susiję, iš esmės, su šita programa, ji startuoja nauju sezonu kiekvieną sausį, todėl kad „Augalinis sausis“ yra  iniciatyva, populiari visame pasaulyje, kuomet po Naujųjų metų žmonės yra skatinami pabandyti po to viso šventinio maratono. Aišku, dauguma mūsų turi visokių naujametinių rezoliucijų ir panašiai, tai mes skatiname žmones įsitraukti kartu su  šalyse šurmuliuojančiu  „Augaliniu sausiu“.

Skatiname pradėti metus su mūsų augaline programa, kurios sezonas prasideda sausį, tačiau žmonės gali prisijungti prie iššūkio, programos bet kuriuo metu. Ir savo 22 dienų kelionę pradėti tada, kada jiems patogu. Tiesiog sausis toks aktyviausias metas, galima sakyti, kad būna didžiausia kartu pradėjusi tą iššūkį bendruomenė vienu metu, bet mūsų grupė, kurioje visi tie programos dalyviai, būna aktyvi visus metus, ir kada tik žmonės nori, tada gali prisijungti.

Pernai pradėjome ir manau, kad tęsime šią iniciatyvą ir šiemet, ir kitais metais. Stengiamės ir trumpesnes temines programas paruošti. Pernai startavome su sezoninėmis programomis, kuriose labiau kalbėjome, kaip galima mitybą pažinti per sezonus, kaip pavasario metu atrasti įvairiausių sezoninių produktų, kuriuos aš galėčiau panaudoti savo mityboje, ir jie būtų augaliniai. Taip pat vasaros metu ir galiausiai rudenį, o ateityje tikimės, kad galbūt ir kažkokių kitų, nebūtinai su sezonu susijusių, tiesiog pagal žmonių poreikius reikalingas tematines trumpesnes programas tikimės paruošti.

 

Tikrai įdomu, ypač gerai šita sezoninė programa skamba, tikrai puikiai, nes tuo metu tikrai gali gauti tų produktų, kurie auga Lietuvoje, nebūtina vežtis iš toli, kas irgi, aišku, aplinkai nedaro gero, tai tikrai tokia iš visų pusių – iš mitybos ir iš aplinkosaugos – sustiprina. Kiek žmonių maždaug, gal žinote, dalyvauja jūsų programose per metus, tarkim?

 

Programa šiemet vyksta jau ketvirtąjį kartą, ir matom, kad kiekvienais metais gan stipriai auga. Ir pernai per visus metus į programą užsiregistravo 17 tūkstančių žmonių. Per visą laikotarpį nuo pat organizacijos įsikūrimo mes turime dabar, bijau sumeluoti, bet paskutinį kartą kai žiūrėjau, tai buvo virš 23 tūkstančių dalyvių.

Matosi, kad kai kurie dalyviai ją kartoja, nebe pirmą kartą dalyvauja, su kiekvienu sezonu įsijungia į iššūkį ir programą, kai kurie persidengia, galima sakyti, bet  tas skaičius, aš neabejoju, šiemet jau pasieks ir kokį 30 tūkstančių sudalyvavusiųjų. Labai džiaugiamės, kad jis toks populiarus, patinkantis žmonėms, ir tikrai gerų atsiliepimų gauname, aišku, ir tokių, kurie padeda mums patobulinti programą, norime, kad ji būtų prieinamesnė ir patrauklesnė kuo daugiau žmonių.

 

Labai šaunu, puikūs rezultatai, sveikinu.

 

Ačiū.

 

Daug žmonių domisi ir ieško informacijos, tai yra puiku girdėti. Taip pat minėjai, kad su verslais dirbate, gal gali papasakoti plačiau apie tai?

 

Kaip trumpai paminėjau,  kol kas labiausiai dirbome su restoranais, su viešojo maitinimo įstaigomis ir stengėmės juos paskatinti turėti augalinių patiekalų savo valgiaraštyje. Tam, kad žmonės atėję į kavines, turėtų ką pasirinkti, užsisakyti augalinio. Stengiamės, kad restoranai suprastų, kokių klaidų reikėtų vengti, norint populiarinti augalinius patiekalus. Kaip pavyzdys, neretai būna, jog sugalvoja, kad reikia dabar veganišką kažkokį turėti patiekalą,  visi kalba apie tai, kaip tai populiarėja, bet tada įtraukia į meniu veganišką patiekalą, pavadindami jį kokiomis nors veganiškomis salotomis, pačioj pabaigoj meniu, ir mes galime iškart pasakyti, kad tikriausiai niekas neužsisakinės to patiekalo, nes jis net ir man, veganei, neskamba patraukliai. Tiesiog aš nežinau, apie ką tos salotos, kokie ten ingredientai.

Kai žmogus renkasi, ką valgyti, jis tiesiog turi įsivaizduoti, jam turi iš karto skonis kažkoks burnoje atsirasti. O toks įvardijimas, kam skirta, pavyzdžiui, salotos veganams ar panašiai, kur net nurodo, kas turėtų užsisakinėti, o jeigu aš nesu veganas, tai čia net ne man, čia yra kažkam kitam.

Mokome restoranus, kad jie klaidų išvengtų ir nesigailėtų, jog tų patiekalų į savo valgiaraštį įtraukia. Ir tuo pačiu stengiamės tada tas vietas populiarinti, kuriose žmonės gali surasti augalinių patiekalų, informuodami apie tas vietas, rodydami patiekalų nuotraukas, kaip išvaizdžiai, spalvotai, skaniai tie patiekalai atrodo.

Kita sritis – mes neseniai tapome tarptautinės produktų ženklinimo sistemos V-Label  visose Baltijos šalyse atstovais. Ir tas V-Label ženklelis, man atrodo, kad dažnai žmonės išgirdę sako, kad ne, nežinau, niekada negirdėjau, niekada nemačiau, bet kai pamato, sako, ai, čia šitas. Toks ryškus, geltonas ženklelis su žalia V raidele ir  lapeliu. Mes tapome to ženklo atstovais, ir man atrodo, kad daug žmonių nežino, jog tam, kad tas ženklas atsirastų ant produktų, esančių  mūsų lentynose, verslai turi praeiti nuodugnią patikrą, jog tas produktas tikrai atitinka kriterijus,  leidžiančius vadinti produktą veganišku.

Irgi matome, kad nemažai verslų sugalvoja užsidėti ženklelį ar parašyti, kad produktas yra veganiškas, nes tai populiaru. Bet kai paskaitai produktų sudėtį, tai ten ko tik nėra, gal mėsos ir nebūna įtraukta, bet tikrai būna įvairiausių neveganiškų dalykų. Matom pažeidimų ir siekiame, kad nebūtų vartotojai klaidinami, skatiname dėtis tuos  patikrintus ženklus. Aišku, būna, kad verslai tikrai ne piktavališkai, o tiesiog iš nežinojimo, taip daro.  Aš sakyčiau, kad bendradarbiaudami su verslais mes siekiame, jog prieinamumas didėtų, nes jeigu visuomenė norės daug augalinių patiekalų ar maisto, bet nuėję į parduotuvę to neras.

Aišku, parduotuvėse gal paprasčiau, nes daržovių, kruopų, kažkokių ankštinių visada surasite. Kaip pavyzdys, jeigu kažkokių įmantresnių produktų nori arba jeigu nori išeiti į miestą su draugais ir nesusiimt už galvos, kai nueini į kavinę ir supranti, kad tau nebus, ką valgyti, reikės iš garnyro kažką kombinuoti.

Tikėtina, kad ilgainiui pavargsi tiesiog stengtis augalinį maistą į savo racioną įsitraukinėti. Mums, kaip organizacijai, atrodo, kad  svarbi yra verslų dalis šitame, tam, kad vartotojų poreikiai, noras judėti šita linkme būtų atlieptas. Turi būti suteikiamos galimybės maitintis tokiu būdu.

 

Dėl institucijų pokyčių, kuriuos irgi minėjai, kad jūsų trečioji kryptis, gal turite kažkokių specifinių tikslų nusimatę, kuriuos norėtumėte pasiekti?

 

Tiesą sakant, kaip tik visai nesenai, prieš savaitę ar daugiau, gavom patvirtinimą ir jau tikrai žinome, prie ko dirbsime artimiausius metus. Kartu su kitų šalių organizacijomis parašėme tokį bendrą projektą ir gavome finansavimą. Mes sieksime, kad tiek ES lygmeniu, tiek pavienėse ES šalyse, įskaitant ir Lietuvą, būtų paruoštas veiksmų planas arba strategija valstybiniu lygmeniu, kaip mes plėsime augalinio maisto prieinamumą, augalinio maisto suvartojamumą ir panašiai.

Mes darysime Danijos plano pagrindu, nes Danija prieš porą metų savo šalyje patvirtino „Plant-based action plan“, augalinis veiksmų planas, galima taip tikriausiai išversti, bet tai yra būtent apie  strategiją, kaip mes padarysim, kad žmonės ilgainiui suvartotų daugiau augalinio maisto.

Kadangi Danija šiemet pirmininkaus Europos Sąjungai antrąjį pusmetį, matom galimybę būtent šį klausimą kelti į Europos Sąjungos lygį, diskutuoti, ir tikrai matom daug įvairių politikų, kurie  įsitrauktų. Jie nori tą praktiką perkelti ir į kitas šalis.

Mes tikimės, kad mūsų organizacija stengsis pasiekti, kad Lietuva, kai mes pirmininkausime 2027 metų pirmąjį pusmetį Europos Sąjungai, galbūt irgi galėtų būti kaip pavyzdys kitoms šalims augalinio maitinimosi ir tęstų planų atsiradimą kitose šalyse.

 

Puiku, tokie dideli užmojai, labai gera girdėti, kad plečiatės ir tarptautiniu mastu tokie projektai pradedami įgyvendinti.  Norėjau dar paklausti apie jūsų komandą, kaip ji atrodo, kiek yra žmonių, dirbančių organizacijai, ar yra savanoriaujančių, kaip iš viso pas jūs yra su savanoriais?

 

Mes dabar įdarbinti esame šeši su puse žmogaus, taip pavadinsiu, nes vienas žmogus dirba nepilnu etatu. Tiesa, jis dirba labiau kaip paslaugų teikėjas, bet mes vis tiek jį laikome savo komandos dalimi. Taip pat kaip tik šiuo metu ieškome dar vieno žmogaus ir gali būti, kad reikės dar papildomo žmogus tam mano paminėtam projektui.

Tai komanda tikrai gan sparčiai plečiasi, turint  omeny, kad įsikūrėme vos prieš trejus su pusę metų, tuomet aš buvau vienintelė darbuotoja, ir dabar net atrodo kažkaip keista prisiminus, kaip viską tekdavo daryti vienai, o dabar komanda tokia išaugusi. Tuo pačiu turime ir savanorių komandą, kuri mums talkina labai įvairiose srityse, ir turiu pasakyti, kad tikrai turime nuostabių specialistų, kurie gali mums padėti su užduotimis, kaip pavyzdžiui, tinklalapio sukūrimas ar jo išlaikymas, atnaujinimai visokie ir panašiai.

Žmogus profesionalas skiria savo laiką vietoj to, kad uždirbtų pinigų, jis pasirenka kokią savaitę paskirti mums ir sulipdyti, pavyzdžiui, tinklapį, arba savo vakarus paskiria tam, kad kažkokius pataisymus atliktų. Turime marketingo specialistą, taip pat fotografus profesionalius, kurie vyksta į mūsų restoranus ir fotografuoja.

 

Bet be kita ko, turime ir žmonių, kurie ne savo profesinį kažkokį gebėjimą išnaudoja ar paskiria organizacijos veiklai, tačiau padeda mums su užduotimis, kurios yra labai imlios laikui.  Nėra kažkokios labai sudėtingos. Kaip pavyzdys, mes turime nemažą komandą moderatorių „Facebook‘o“ grupėje, kurioje susibūrė visa bendruomenė, užsiregistravusių mūsų augalinių atradimų programoje, būna, kad įsitraukia įvairių specialistų, kurie konsultuoja mus tam tikrais klausimais: sveikatos arba maisto gaminimo, receptų ir taip toliau. Aš tikriausiai nepervertinčiau, jeigu sakyčiau, kad per visus tuos organizacijos gyvavimo metus vienaip ar kitaip prie organizacijos veiklos prisidėjo tikrai koks šimtas žmonių, ne visi jie vienu metu tą darė, kai kas pabuvojo su mumis, paskui atsitraukė, kai kas atsitraukė, vėl sugrįžo ir panašiai. Galima pasakyti, organizacija – toks aparatas, kuris veikia tikrai žmonių, galinčių, norinčių skirti savo laiką, dėka.

 

Jeigu norėtų savanoriai, paklausę dabar šitos tinklalaidės, prisijungti, gali ar ne, jūs priimate?

 

Mes, aišku, dabar labiau stengiamės galvoti apie tai, kur tikslingai mums reikia pagalbos, nes esame pastebėję, kad vis tiek tam, kad įlietumėme savanorį į savo komandą, kad jį supažindintumėme ir panašiai, tai mums užtrunka laiko, mums reikia irgi tam tikro pasiruošimo. Dėl to labiau stengiamės galvoti apie tai,  kokiose srityse mums šiuo metu reikia pastiprinimo, ir tuo metu konkrečiai toms sritims žmonių ir ieškom.

Kaip tik, tiesą sakant, šiandien prieš laidą dar pildžiau tokį mūsų komandos pasirinktą dokumentą, kuriame žymėjau, kokios yra dabar tos sritys, kuriose mums reikia pastiprinimo. Tikiu, kad artimu metu kaip tik skelbsim paieškas konkrečioms sritims savanoriams, tai klausytojus kviečiu sekti mūsų organizacijos naujienas, ir jeigu jiems įdomu, tai tikrai galės prisijungti. O jeigu turi kažkokių labai specifinių žinių tam tikrose srityse, kurios yra susijusios su mūsų organizacijos veikla, tai bet kuriuo metu gali parašyti mums laišką, susisiekti su mumis ir pasižiūrėsim, ar yra galimybė juos įtraukti jau dabar arba tiesiog turėsime jų kontaktą ir galėsime susisiekti, kai prireiks.

 

Kur būtų galima rasti daugiau informacijos apie jus ar su jumis susisiekti?

 

Mūsų puslapis gyvigali.lt, jame yra visa informacija ir kontaktinė informacija, arba tiesiog galima pasekti mus socialiniuose tinkluose, tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ ar „Linkedin“ mus rasite įvesdami mūsų organizacijos pavadinimą „Gyvi gali“.

 

Ačiū, Meda, už skirtą laiką ir tikrai nuostabius darbus, ir linkiu didžiausios sėkmės.

 

Ačiū labai už kvietimą ir labai smagu stebėti visą „Lietuvos galios“ bendruomenę ir būti jos dalimi.​