Kovoje su maisto švaistymu – ir pirmasis Lietuvoje bendruomenės šaldytuvas

Birželio 18 d. Antakalnyje, Sapiegų parke, atidarytas pirmasis Lietuvoje bendruomenės šaldytuvas – tai maisto dalijimosi stotelė, į kurią kiekvienas gali atnešti perteklinį, tačiau vartoti vis dar puikiai tinkamą maistą. Šaldytuve maisto produktus nuo šiol gali palikti ne tik maisto išsaugojimo ir tausojimo problemoms neabejingi miesto gyventojai, bet ir parduotuvės, kepyklėlės, kavinės ar restoranai.

Šaldytuvą papildyti maisto produktais arba esant poreikiui jų pasiimti galima bet kuriuo paros metu, o dalintis konservuotais ir sausais produktais, asmens higienos ir valymo priemonėmis raginama šalia įrengtose atvirose lentynose. Šaldytuvo turinį nuolat prižiūri savanoriai, o maistą ne tik atnešti, bet ir paimti gali bet kuris bendruomenės šaldytuvą aplankęs praeivis.

Paskata dalytis pertekliniu maistu

Pasak vienos iš idėjos iniciatorių, bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ bendraįkūrėjos Godos Sosnovskienės, bendruomenės šaldytuvo idėja gimė keliaujant po šiaurės šalis ir tyrinėjant vietos iniciatyvas.

„Aplankėme tokius bendruomeninius šaldytuvus Kopenhagoje ir Helsinkyje, susitikome su savanoriais, išsiaiškinome jų veiklos idėjas ir veikimo principus. Grįžusios dar patyrinėjome daugiau tokių praktikų, pasirodo, tai gana plačiai paplitęs judėjimas Vakarų pasaulyje, tik mus kažkodėl aplenkęs. Tad taip ir kilo mintis inicijuoti bendruomenės šaldytuvą savo rajone, Antakalnyje“, – pasakojo G. Sosnovskienė.

Anot pašnekovės, bendruomenės šaldytuvas, atidarytas kaip nedidelė lokali iniciatyva, iš tiesų sprendžia net dvi didžiules problemas – maisto išsaugojimo ir socialinio teisingumo.

„Tiek namų ūkiuose, tiek viešojo maitinimo vietose ar parduotuvėse dėl įvairiausių priežasčių išmetame labai daug maisto. Namuose dažniausiai pasitaikančios situacijos: prisiperkame per daug maisto arba išvykstame atostogų (nebespėjame suvartoti turimų produktų), arba gauname dovanų produktų, kurių nemėgstame (arbata, medus, saldumynai, prieskoniai) ir t. t. Dažnu atveju visų šių situacijų išdava – dar tinkamas vartoti maistas keliauja į šiukšliadėžes. Panaši situacija su viešojo maitinimo įstaigomis – dienos pabaigoje beveik visada  kavinėse ar kepyklėlėse lieka neišparduotų maisto produktų, kurie galiausiai irgi atsiduria sąvartynuose. JTO duomenimis, maždaug trečdalis pagaminto maisto pasaulyje yra iššvaistoma. ES duomenimis, apie 80 proc. iššvaistyto maisto sudaro produktai, kurie buvo tinkami vartoti ir išmetimo buvo galima išvengti“, –dalinosi iniciatyvos autorė.

Pasiimti produktų gali kiekvienas

Bendruomenės šaldytuve gyventojai gali palikti maisto produktų ir higienos reikmenų, išskyrus žalios mėsos, žuvies, atidarytų pakuočių su pieno produktais. Tiesa, jau paruošto maisto šaldytuve gali palikti tik maitinimo įstaigos, turinčios maisto tvarkymo pažymėjimą ir juos tinkamai paženklinusios.

„Paliekamas maistas labai įvairus – gyventojai dažniausiai palieka vaisių ir daržovių, duonos, higienos reikmenų, o maisto įstaigos – kepinių, desertų. Visi labai džiaugiamės abipusiai naudingu bendradarbiavimu su Antakalnyje veikiančiomis maitinimo įstaigomis, nes kartu išsaugome daugybę maisto, kurį su malonumu kas vakarą iš šaldytuvo pasiima ir suvartoja vietos gyventojai“, – sakė G. Sosnovskienė.

Pasak pašnekovės, bendruomenės šaldytuvo iniciatyva sprendžia ir socialinio teisingumo problemą – kuomet vieni turi per daug maisto, kiti jo stokoja, tad bendruomenės šaldytuve įvyksta natūralus resursų pasidalijimas.

„Vieni atneša, kiti labai greitai pasiima. Viskas vyksta labai greitai ir dažnai šaldytuvas būna tuščias, nors prieš pusvalandį buvo pilnas. Be abejo, sunkiau gyvenantiems vilniečiams svarbūs ne tik maisto produktai, bet ir šampūnas, skalbimo milteliai, higienos priemonės. Joms lentynose skirtos atskiros dėžės“, – dalinosi pašnekovė.

Džiugina pirmieji rezultatai

Pasak iniciatyvos sumanytojos, bendruomenės šaldytuvas vietos žmones skatina ne tik mąstyti apie maisto švaistymo problemą, bet ir truputį provokuoja, ragina pergalvoti savo įpročius, moko atsakingiau elgtis su turimais maisto produktais, įprasti jų pertekliumi dalintis su kitais, galų gale išdrįsti patiems gelbėti šaldytuve paliktą maistą ir pasiėmus jį iš šaldytuvo nedelsiant suvartoti.

„Mus labai domina socialinės inovacijos, bendruomeniniai procesai, tad šaldytuvas yra dar vienas socialinis eksperimentas. Jį įrengdami šiek tiek nerimavome, ar pavyks, ar vietos gyventojai supras, ar norės naudotis. Taip pat ir iš aplinkinių girdėjome visokių nuogąstavimų, nuo tokių, kad jums tą šaldytuvą išneš pirmą naktį, iki tokių kaip, nieks čia jokio maisto neneš, arba visi tik neš, o niekas nieko neims. Tačiau visos šios baimės nepasitvirtino – šaldytuvas pradėjo gyventi savo dinamišką gyvenimą nuo pirmos dienos. Ir pačios matome ir iš aplinkinių girdime, kad prie jo nuolat vyksta veiksmas – žmonėms labai smalsu, įdomu, daug kas čia atneša maisto ar higienos prekių, daug kas ir pasiima. Dėl to šaldytuvas dažnu atveju atrodo tuščias, čia ilgai niekas neužsibūna. Dar nėra tekę išmesti užsistovėjusių ar sugedusių produktų“, – džiaugėsi G. Sosnovskienė.

Pašnekovės teigimu, džiugina ne tik pavykusi idėja, bet ir šiam tikslui vykdyti suburta nedidelė vietos gyventojų savanorių grupė, pagal pačių sudarytą grafiką kasdien prižiūrinti bendruomenės šaldytuvą. Savanoriai ne tik surenka produktus iš aplinkinių maitinimo įstaigų ir atneša į šaldytuvą, bet ir nuolat palaiko taip reikalingą kasdienę švarą.

Iniciatyva „Bendruomenės šaldytuvas Sapiegų parke“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.