Kol vieni teršia, kiti šiukšlių rinkti brenda į šalies upes

Lietuvoje beveik kas antra upė vertinama kaip vidutinės, blogos ar labai blogos būklės. Pasirodo, upėse galima rasti visko – pradedant elektriniais paspirtukais, kelio ženklais, padangomis ir baigiant televizoriais ar asbestiniu šiferiu, sako iniciatyvą „River Cleanup“ Lietuvoje organizuojančio Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.

Pasak I. Budraitės, švarindami aplinką savanoriai dažnai pastebi, kad atliekos gamtoje išbūna dešimtmečius. Pavyzdžiui, pernai savanoriai aptiko „plastiko salą“ iš gėrimų pakuočių, viena jų žymėjo laikotarpį prieš 11 metų. Upėse rastų daiktų kolekcijoje – sofa, televizorius ar net šaldytuvas.

„Prastą ekologinę būklę lemia ne tik upėse atsidūrusios šiukšlės, bet ir kiti taršos šaltiniai, pavyzdžiui, intensyvi žemdirbystė ir ūkininkavimas, kai su lietaus vandeniu į telkinius pernešami trąšų, pesticidų likučiai ir gyvulių mėšlas“, – sakė pašnekovė.

Užsikrėtė tarptautine iniciatyva

Prieš daugiau nei penkerius metus prasidėjęs 10 minučių iššūkis socialiniuose tinkluose virto tarptautine kampanija, suvienijusia žmones visuose pasaulio žemynuose. Iniciatyva „River Cleanup“ prasidėjo, kai jos sumanytoją belgą Thomą de Groote sesuo pakvietė dalyvauti iššūkyje. 10 dienų iš eilės Thomas turėjo bent 10 minučių skirti šiukšlių rinkimui gatvėje, visa tai filmuoti ir kelti į socialinius tinklus.

Iniciatyva pirmą kartą surengta Belgijoje 2017 metais. Šiandien upių ir jų pakrančių švarinimo projektas išsiplėtė į visus žemynus, o per visus tuos metus tarptautiniu lygiu jau surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų. Lietuvoje vietos savanoriai rinkti šiukšlių jau susirinko ketvirtus metus iš eilės – tradiciškai gegužę.

„Savo aktyvumu Lietuva stebina tarptautinės iniciatyvos organizatorius. Pernai švarinti upes susitelkė daugiau nei 1500 savanorių, kurie sutvarkė 80 užterštų vietų. Vertinant tarptautinės iniciatyvos kontekste, su šiuo rezultatu esame antri pasaulyje. Nusileidžiame tik Belgijai, kurioje ir gimė iniciatyva“, – teigė I. Budraitė.

Iniciatyva „River Cleanup“ ne be reikalo atsidūrė ir „Lietuvos galios“ platformoje – pasak savanorių, tai svarbus įvertinimas ir galimybė sutelkti dar daugiau savanorių švarinti upes ir taip kurti švaresnę Lietuvą.

Nauda ne tik gamtai, bet ir kūnui

I. Budraitės teigimu, iniciatyva sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio: kasmet auga dalyvaujančių organizacijų, švietimo įstaigų, įmonių kolektyvų skaičius. Pirmaisiais metais buvo švarintos tik dvi upės – Neris ir Nemunas, o praėjusius keleriems metams švarinamų upių skaičius išaugo beveik iki 40-ties.

Pasak iniciatyvos „River Cleanup“ atstovų, upių švarinimo renginiai dažnai vyksta miestuose, greta gyvenamųjų namų.

„Vietiniai gyventojai, pamatę besitvarkančius savanorius, dažnai išreiškia norą ir patys prisidėti. Tai tik dar kartą įrodo, kad gerieji pavyzdžiai užkrečia ir kitus. Be to, pastaraisiais metais skiriame daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui – upių švarinimą galima sujungti su sporto veikla, pavyzdžiui, žygiavimu, vadinamuoju plogingu, plaukiojimu“, – sakė I. Budraitė.

Dėl šios priežasties vis dažniau prie iniciatyvos prisijungia žygeivių, baidarininkų ar narų klubai.

Pasak pašnekovės, gerieji pavyzdžiai įkvepia ir įtraukia platesnį žmonių ratą puoselėti mūsų šalies gamtą, o tai leidžia kurti žalesnę Lietuvą.

„Visos iniciatyvos, kurios įgalina gyventojus, leidžia pasijausti savo krašto ar miesto šeimininkais, yra ypač vertingos – jos padeda labiau įsivertinti savo vaidmens svarbą, o kartu ir atsakomybę už bendros gerovės kūrimą. Aplinkos būklė daro įtaką kiekvienam iš mūsų, todėl kiekvienas tiesiogiai ir turime prisidėti prie jos palaikymo“, – įsitikinusi I. Budraitė.

Lietuvoje upių situacija itin prasta

Kasmet į gamtinę aplinką Lietuvoje vidutiniškai išleidžiama apie 48 mln. kubinių metrų tokių nuotekų. Dažniausiai jos į upes patenka dėl nepakankamai modernių nuotekų valymo įrenginių, kurie nėra prisitaikę prie naujos kartos teršalų arba veikia nepakankamai efektyviai.

„Ką tai reiškia gamtai? Upėse ne tik padidėja vandens drumstumas, bet ir skursta biologinė įvairovė, nuodijamos žuvys, dažniau stebimas Baltijos jūros žydėjimas. Pernai drauge su mokslininkais ištyrėme kelių Lietuvos upių vandenį ir visuose mėginiuose radome mikroplastiko, t. y. smulkių plastiko dalelių, kurios ten galėjo patekti suirus plastikiniams maišeliams, pakuotėms ar kitoms plastiko atliekoms“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, iniciatyva „River Cleanup Lietuva“ negali išspręsti visų šių problemų, bet galima padėti kovojant bent su viena jų – iš upių ir jų pakrančių renka atliekas, kurios ten pakliuvo iš žmogaus rankų.

Iniciatyvos autoriai švarindami upes stengiasi kalbėti apie tai garsiai, kad daugiau žmonių išgirstų ir suprastų, kodėl, atsikratant atliekomis gamtoje, labai kenkiama aplinkai.

Taigi, kaip derėtų elgtis, kad kuo mažiau terštume savo šalies aplinką? Atsakymas – atsakingas rūšiavimas.

Vienas iš būdų rūšiuoti taip, kad daiktai būtų prikelti antram gyvenimui, o mažų mažiausiai teisingai tvarkyti visas kitas atliekas.