Kaip užtikrinti savanorių motyvaciją?

Aktyvi savanorystė skatina stipresnės pilietinės visuomenės formavimąsi, bendradarbiavimo kultūrą, gerina socialinę aplinką ir kuria gerovės valstybę. 

 

Savanoriška veikla yra abipusiškai naudinga: savanoriui tai – asmeninio tobulėjimo ir saviraiškos galimybė, o savanorius priimanti organizacija įgyja žmogiškųjų išteklių, sutelkia daugiau patirčių ir gebėjimų įgyvendindama savo tikslus.

 

Remiantis 2020 m. Pilietinės galios indekso tyrimu, daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė priklausantys įvairioms organizacijoms. Tačiau problemos, kaip užtikrinti savanoriškos veiklos tolesnį vystymą, paskatinti žmones įsitraukti į savanorystę ir palaikyti jų motyvaciją, aktualumas nesumažėjo.

 

Galimi sprendimai savanorystę skatinančioms organizacijoms yra šie.

 

1. Aiški informacija ir iš anksto suderinti veiklos tikslai

 

Siekiant sužadinti kuo didesnį savanorių susidomėjimą ypač svarbus juos kviečiančios įstaigos atvirumas ir organizuotumas.

• Savanorių įsitraukimas į organizacijų veiklas turėtų būti kuo paprastesnis, aiškiai pateikiamos veiklos galimybės.
• Pirmajame bendradarbiavimo etape turi būti identifikuota, kodėl žmogus investuoja savo laiką ir kokio rezultato siekia prisijungdamas prie organizacijos.
• Savanoriai nėra visą darbo dieną dirbantys žmonės, todėl abi pusės turėtų iš anksto sutarti dėl veiklos tikslų, užimtumo ir siektinų rezultatų.
• Įsimintina pažintis gali padėti savanoriams nuo pat veiklos pradžios jaustis labiau motyvuotiems ir greičiau produktyviai įsilieti į organizacijos darbus.

 

2. Nuolatinis bendravimas ir tarpusavio ryšys

 

Reguliarus informacijos teikimas savanoriams apie veiklos galimybes, organizacines naujoves, renginius, įstaigos sėkmės istorijas yra puikus būdas motyvuoti žmones.

• Savanoriai tikisi iškilusias problemas spręsti bendraudami, todėl svarbu, kad organizacijos atstovai būtų pasiekiami tuomet, kai savanoriams iškils klausimų ar sunkumų.
• Savanorystės įstaiga turėtų stengtis kuo aiškiau perteikti informaciją apie savanoriams pavedamas užduotis, stebėti jų atlikimą, o prireikus ir padėti.
• Savanoriams svarbu žinoti, kaip jiems sekasi išpildyti keliamus lūkesčius ir atlikti pavestas užduotis – tai padeda tobulėti.
• Organizacijos turėtų įsiklausyti ir vertinti savanorių nuomonę, kad galėtų tobulėti pačios ir suprastų, kas skatina veikti pačius savanorius.
• Konstruktyvi komunikacija padeda palaikyti tvaresnius tarpusavio ryšius, sukurti savanorių darbui patrauklią aplinką ir motyvuoti juos ateities veikloms.

 

3. Ištekliai ir galimybė mokytis bei tobulėti

 

Savanoriai tikisi įgyti naujų ar sustiprinti turimus gebėjimus, prisijungdami prie organizacijos jie parodo savo norą tobulėti. Todėl dar labiau sustiprinti savo motyvaciją jie gali gaudami norimų žinių ir įrankių.

• Svarbu, kad savanoriams reikalingi ištekliai – darbo priemonės, mokymai, organizacijos darbuotojų pagalba ir parama – būtų teikiami reguliariai.
• Savanoriai pasižymi skirtingais gebėjimais ir patirtimis, tad derėtų stengtis jiems pateikti patrauklias veiklos formas, atitinkančias jų interesus.
• Organizacijos turi prisidėti prie bendrų veiklos rezultatų, sudaryti galimybes mokytis iš klaidų. Apmokyti, savimi pasitikintys ir atsakingi savanoriai žino, kad palaikomas jų noras tobulėti.

 

4. Įvertinimas ir padėka

 

Vienas svarbiausių būdų, padedančių motyvuoti savanorius, yra jiems parodomas dėkingumas ir įvertinimas. Savanorių veiklos vertinimas turėtų būti tarpusavio komunikacijos pagrindas.

• Savanoriškai dirbantiems žmonėms svarbu priminti, kad jų indėlis nelieka nepastebėtas, o be jų pastangų organizacijos veikla nebūtų tokia sėkminga.
• Pagarba padeda užtikrinti ilgalaikius tarpusavio ryšius, pozityvią patirtį, norą patirtimi dalintis su kitais potencialiais savanoriais.
• Pripažinimas, nuoširdus dėmesys ir palaikymas net suklydus, primena savanoriams, koks prasmingas jų darbas, suteikia pasididžiavimo ir pasitikėjimo jausmą, padeda išlaikyti ilgalaikę motyvaciją.

 

5. Pagarba ir tarpusavio pasitikėjimu grįsta bendruomenė

 

Organizacijų ir savanorių santykiai pagrįsti abipusiškumu, todėl savanoriai turėtų būti suprantami kaip komandos nariai, kartu siekiantys bendrų organizacijos tikslų.

• Patartina ne tik naudotis savanorių teikiamomis žiniomis ir gebėjimais, tačiau talentą ir laiką dovanojantiems žmonėms sudaryti sąlygas išpildyti su savanoryste siejamus lūkesčius.
• Tarpusavio santykio puoselėjimas, bendradarbiavimo svarbos supratimas leidžia tikėtis stiprios bendruomenės kūrimo, geras emocijas žadinančios darbo aplinkos, kokybiškos veiklos, sėkmingų veiklos rezultatų ir motyvuotų savanorių.
• Stipri savanorių ir organizacijos atstovų bendruomenė patrauklesnė naujai norintiems prisijungti žmonėms.