Išnykusio kaimo bendruomenės nariai: mus visus motyvuoja meilė savo tėviškei

Skarulių bendruomenė – analogų Lietuvoje neturinti asociacija, kurios nariai visomis išgalėmis stengiasi puoselėti žemėlapyje jau nebeegzistuojančio kaimo atminimą, prižiūrėti ir tvarkyti jo aplinką, o pačią vietovę paversti žmonių gausiai lankomu traukos objektu.

Rūpindamiesi vieninteliu išlikusiu buvusio kaimo teritorijoje kultūros paveldo objektu – Skarulių Šv. Onos bažnyčios kompleksu, skaruliečiai į daugybę veiklų įtraukia ne tik išnykusio Skarulių ir aplinkinių kaimų gyventojus, bet ir savo šeimas, vaikus bei anūkus.

Su Skarulių bendruomenės narėmis kalbėjomės apie iniciatyvos pradžią, bendruomenės įkūrimą ir ateities planus.

 

Pagrindinis rūpestis – maldos namai

 

Skarulių gyvenvietė išnyko sovietmečiu, kuomet statant azotinių trąšų gamyklą visi kaimo gyventojai buvo iškeldinti į Jonavą. Tačiau iki priverstinio iškeldinimo čia gyvenę ir augę skaruliečiai savo krašto nepamiršo ir 2022 metais, ruošdamiesi minėti Skarulių Šv. Onos bažnyčios 400 metų jubiliejų, nusprendė susivienyti ir įkurti Skarulių bendruomenės asociaciją.

„Turėjome tinkamai pasiruošti garbingam jubiliejui, todėl vedini bendro tikslo – suburti Skarulių kaimo kraštiečius bendruomeninei veiklai, nusprendėme susiburti į asociaciją. Šiuo metu ji vienija 96 narius, o pati bendruomenė deda pastangas išlaikyti ateities kartoms architektūros, dailės ir istorijos vertybę – Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksą. Į veiklas įtraukiame savanorius – visus buvusio Skarulių ir aplinkinių kaimų gyventojus. Mes iš tiesų esame unikalūs – Skarulių kaimo Lietuvos žemėlapyje neliko, o mes, buvę skaruliečiai, vykstame į savo gimtinę, tvarkome ir prižiūrime tai, kas mums visiems be galo brangu“, – sakė iš Skarulių kilusi asociacijos pirmininkė Marytė Stanevičienė.

Siekiant pagrindinio asociacijos tikslo – suburti išnykusio Skarulių kaimo kraštiečius savanoriškai bendruomeninei veiklai, asociacija kasmet planuoja daugybę veiklų, tačiau rūpinimasis vieninteliu išlikusio kultūros paveldo objektu – Skarulių Šv. Onos bažnyčios kompleksu, yra pagrindinis veiklių skaruliečių prioritetas.

„Ruošiantis bažnyčios jubiliejui, kartu su savanoriais skaruliečiais ir rėmėjais suremontavome koplytėlę, šventoriuje pastatėme kryžių, pertvarkėme žuvusių kunigų kapus, suremontavome pagrindinius vartus, įrengėme atminties lauką – pastatėme 3 riedulius, skirtus bažnyčios fundatoriui Andriejui Skorulskiui. Pas vienuoles užsakėme naują bažnytinę šv. Onos vėliavą. Kažin ar Lietuvoje yra dar vienas atvejis, kai bažnyčios jubiliejui buvo skirti trijų dienų renginiai? Tuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės“, – sakė bendruomenės narė Elena.

 

Vykdo daugybę skirtingų veiklų

 

Aktyvūs Skarulių bendruomenės nariai puoselėja ne tik maldos namus, bet vykdo ir kitas savo prarastai gimtinei skirtas veiklas: organizuoja talkas buvusiai Skarulių aštuonmetės mokyklos teritorijai tvarkyti, stengiasi atgaivinti senolių tradicijas ir papročius organizuodami Sekminių šventę, pagal Skarulių kaimo tradicijas švenčia šv. Velykas ir šv. Kalėdas.

„Nors dar nepraėjo nei 3 metai nuo asociacijos veiklos pradžios, bet mūsų iniciatyvos ir darbai matomi bei žinomi, nes mes esame stiprūs vienybe ir bendryste. Maža to, tvarkome Skarulių kapinėse ne tik savo protėvių kapus, bet ir šalia esančius nelankomus, uždegame žvakeles. Vykstame į ekskursijas po Lietuvą ir svetur. Taip pat turime įsigiję asociacijos atributikos: bendruomenės vėliavą, kuri plevėsuoja prie mūsų būstinės, o asociacijos marškinėliais ir kaklajuostėmis puošiamės per svarbiausias šventes“, – džiaugėsi bendruomenės narė Elena.

Jai pritaria ir skarulietė Nijolė, pasakodama, kad skaruliečiai, nors ir išsibarstę po visą Lietuvą, jaučia didžiulį bendrystės jausmą, norą susiburti ir daryti gerus darbus savo gimtinėje.

„Asociacijos pirmininkė Marytė kiekvieną mėnesį organizuoja talkas. Švara, tvarka, savanorės nėriniais papuoštos staltiesės, gėlėmis išpuošta bažnyčia sudaro galimybes pasikviesti žymius atlikėjus koncertuoti. Mūsų bažnyčia  yra lankoma ne tik parapijiečių, kai kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį būna šv. Mišios, bet ji yra atvira ir svečiams. Pirmininkei Marytei patikėtas bažnyčios raktas, ji priima ir palydi atvykstančius. Svečiai turi galimybę susipažinti su šiuo architektūros, skulptūros ir dailės šedevru Lietuvoje“, – sakė Nijolė.

Anot pašnekovių, bendruomenė moka džiaugtis ir mažais, ir didesniais bendrai atliktais darbais – svarbiausia, kad jie daromi iš meilės ir ilgesio savam kraštui.

„Smagu, kai į bendruomenės organizuojamus koncertus Tėvo, Motinos dienos proga, į šv. Onos atlaidus kasmet atvyksta vis daugiau žmonių. Tuomet organizuojame iškilmingą procesiją, po šv. Mišių vyksta koncertas, o po jo netyla kalbos, dainos, šokiai, linksmybės. Ypač didžiuojamės, kad mūsų visų pastangomis turime bažnyčios langų tvarkybos darbų projektą ir radome rėmėjų pirmojo etapo vykdymui. Nelis daugiau lietus į bažnyčios vidų per kiaurus langus“, – sakė bendruomenės narė Lina.

Pašnekovių teigimu, veiklios bendruomenės ateities planuose – ne tik įgyvendinti bažnyčios langų tvarkybos darbų projektą, bet ir pastatyti atminties akmenį bei informacinį stendą prie buvusios Skarulių mokyklos, sutvarkyti parapijos namus, baigti Skarulių kapinių skaitmeninimą, toliau tvarkyti neprižiūrimus kapus, tęsti bendruomenės metraščio rašymą ir daugybė kitų veiklų.

„Mūsų bendruomenė save realizuoja dalyvaudama skirtingose veiklose, kurių metu ne tik įgauname vertingos patirties, bet ir patiriame, kokia nuostabi gali būti žmonių bendrystė. Kiekvienas darome tai, ką mokame geriausiai, pritaikydami savo gyvenimišką patirtį, ir jaučiame atsakomybę už kiekvienam iš mūsų patikėtus darbus. Savanorystė mus „veža“ ir galiu drąsiai pasakyti, kad mums nereikia jokio atlygio už gražius darbus savo gimtinei“, – sakė bendruomenės narė Kristina.

Asociacija „Skarulių bendruomenė“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.