Iniciatyvos „Man ne dzin“ koordinatorė: siekiame ugdyti jaunų žmonių įprotį eiti prie balsadėžių

„Man ne dzin“ – nuo 2004 m. vykdoma informacinė šviečiamoji jaunimo pilietiškumo skatinimo kampanija, kurios pagrindinė užduotis – raginti jaunus žmones visoje Lietuvoje domėtis politika, dalyvauti šalies pilietiniame gyvenime, išsakyti savo nuomonę, tapti aktyviais, atsakingais valstybės piliečiais. „Man ne dzin“ siekia šviesti jaunus žmones ir didinti jų suvokimą apie demokratinę galią, ugdyti įprotį atlikti pilietinę pareigą ir taip auginti atsakingą, informuotą ir pilietišką jaunimą.

Su iniciatyvos koordinatore Kamile Pašukyte kalbėjomės apie kampanijos pradžią, kasdienius iššūkius, jaunų žmonių įsitraukimą į valstybės valdymą ir ateities planus.

Daugiau nei tik raginimas dalyvauti rinkimuose

Informacinę pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin“ prieš 20 metų pradėjo Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kai buvo pastebėta, kad trūksta jaunimo įsitraukimo į demokratinius procesus.

„Iniciatyva kilo iš idėjos parodyti, kad politika gali būti įdomi, o jaunimo aktyvumas balsuojant yra svarbus norint palankesnių gyvenimo sąlygų Lietuvoje. „Man ne dzin“ yra nešališka iniciatyva, nesiekianti populiarinti ar remti kurių nors politinių partijų ar politikos veikėjų, tačiau akcentuojanti švietimo ir įsitraukimo svarbą. Kampanijos metu stengiamasi teoriškai ir praktiškai taikyti aktualią medžiagą, pasakojama apie rinkimus, jų svarbą, sprendimų priėmimą, kandidatus, organizuojamos įvairios veiklos ir iniciatyvos. „Man ne dzin“ suteikia jauniems žmonėms galimybę atsakingai rinktis kandidatus, rinkimų metu kritiškai žvelgti į skleidžiamą informaciją, domėtis valstybės valdymo sistema ir jos procesais“, – sakė K. Pašukytė.

Pasak pašnekovės, iniciatyva ne tik skatina atlikti pilietinę pareigą dalyvauti rinkimuose, bet ir apima kitas jauniems žmonėms aktualias problemas, susijusias su pilietiškumu ir įsitraukimu į sprendimų priėmimą.

„Man ne dzin“ siekia spręsti ir nekokybiško pilietinio ugdymo mokyklose problemą. Kovojant su šiuo iššūkiu, 2024 m. mokyklose pradėtos organizuoti valstybėje vykstančių rinkimų simuliacijos. Patraukliomis formomis siekiama didinti jaunų žmonių dalyvavimą rinkimuose, rodyti, kad nusivylimas politiniais sprendimais gali būti sprendžiamas apgalvotai renkantis lūkesčius atitinkančius kandidatus. Taip pat kampanija yra ne tik apie jaunus žmones, bet ir apie politikus – neretai abejingas politikų požiūris į jaunimą kaip į potencialių rinkėjų grupę mažina motyvaciją ir silpnina jaunimo pilietinę iniciatyvą siekti pokyčių“, – dalijosi iniciatyvos koordinatorė.

 

Džiugina didėjantis jaunimo aktyvumas

Anot pašnekovės, „Man ne dzin“ akcentuoja domėjimosi ir įsitraukimo svarbą, pateikia jauniems žmonėms pagrindinę informaciją apie sprendimų priėmimą, demokratinius procesus šalyje, leidžia gyvai susitikti su sprendimų priėmėjais.

„Kampanija, akcentuodama įsitraukimo į demokratinius procesus svarbą, skatina jaunimą kurti Lietuvą, kurioje gera, taip pat ragina politikus pastebėti jaunimą, jo problemas ir inicijuoti pokyčius, kurie aktualūs užtikrinant jaunimo klausimų įtraukimą į politines kandidatų darbotvarkes, bei puoselėti jaunimo ir vyresnės kartos atstovų dialogą“, – sakė K. Pašukytė.

Pašnekovė atvira – labiausiai šioje veikloje džiugina didėjantis jaunų žmonių įsitraukimas. To pavyzdys – 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, kuriuose buvo pasiektas rekordinis aktyvumas ir net 49,05 proc. jaunų žmonių atliko savo pilietinę pareigą.

„Augantį jaunų žmonių įsitraukimą rodo ir mūsų vykdomi bei daug dėmesio sulaukiantys komunikacijos projektai. Be to, į pilietiškumo ugdymo iniciatyvą „MokRinkimai“ įsitraukia vis daugiau mokyklų – pilietiškumo pamokose mokiniams pateikiama informacija apie vykstančius rinkimus, organizuojamos jų simuliacijos naudojant konceptą, identišką valstybėje vykstančių rinkimų konceptui“, – sakė K. Pašukytė.

Nepaisant daugelio teigiamų pavyzdžių ir akivaizdžiai augančio jaunų žmonių domėjimosi politika bei demokratiniais procesais, šis rodiklis, pasak pašnekovės, Lietuvoje vis dar išlieka gana žemas.

„Statistikos duomenimis, Lietuvos jaunimas yra mažiausiai aktyvi balsuojančių rinkėjų dalis. Mokyklose vykdomas pilietinis ugdymas neatitinka jaunimo poreikių – pilietinio ugdymo pamokose dažniausiai teorine forma pateikiama bendrojo pobūdžio informacija, kuri nėra susijusi su šiandienos politine praktika, pilietiškumo pamokos neretai laikomos neturinčiomis pridėtinės vertės tiek mokytojams, tiek mokiniams. Kalbant apie politikus, jų politinėse darbotvarkėse nėra akcentuojama jaunimo auditorija – politikai nemato jaunimo kaip potencialių rinkėjų grupės, todėl savo rinkimų programose daugiau dėmesio skiria aktyviau rinkimuose dalyvaujančioms grupėms (vyresniems piliečiams), priimami politiniai sprendimai nuvilia ir nesuteikia motyvacijos, dažnai jaunimui atrodo, kad jų balsas nieko nepakeis“, – dalijosi K. Pašukytė.

Motyvuoja planuojamos veiklos

„Man ne dzin“ iniciatyvos informacijos sklaida vykdoma bendradarbiaujant su žiniasklaida, visuomenei žinomais asmenimis, naudojant tradicinės ir skaitmeninės reklamos priemones, taip pat integruotos komunikacijos priemones. Prie iniciatyvos žinutės sklaidos prisideda ne tik jaunimo organizacijos, centrai, erdvės, bet ir patys jauni žmonės.

„Kampanija yra provokuojanti, itin jaunatviška, vykdoma „jaunas žmogus jaunam žmogui“ principu, todėl kiekvieną idėją, dar ir žinant, kad ji turi teigiamą poveikį, įdomu įgyvendinti. Iš tiesų, mūsų komandą motyvuoja ne tik laimėjimai, bet ir iššūkiai. Mažas jaunų žmonių aktyvumas rinkimuose, prasta pilietinio ugdymo kokybė, politikų abejingumas jaunimo klausimams, jaunų žmonių nepasitenkinimas politikais ir politine sistema valstybėje – visa tai ragina burti jaunimą ir garsiai kalbėti apie tai, kad patys turime ir galime šias problemas spręsti. Svarbus ir grįžtamasis ryšys – jaučiamas ne tik jaunų žmonių ir bendražygių palaikymas, bet ir pačių politikų, institucijų, organizacijų“, – sakė iniciatyvos koordinatorė K. Pašukytė.

Pasak pašnekovės, didžiausia iniciatyvos siekiamybė – „Man ne dzin“ paversti kampanija, kuri būtų aktyviai vykdoma ne tik prieš rinkimus ir jų metu, tačiau visą laiką. Šiam tikslui pasiekti planuojama organizuoti įvairias jaunimui skirtas veiklas, tęsti pilietiškumo pamokas mokyklose, reguliariai įvairiais informacijos kanalais dalytis su pilietiškumu ir politika susijusia informacija.

„Artimiausias įvykis – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Planuojama komunikacijos kampanija, siekiant pakviesti kuo daugiau jaunų žmonių dalyvauti rinkimuose. Lygiagrečiai mokyklose bus vykdomos ir šių rinkimų simuliacijos su rinkimuose dalyvaujančiomis politinėmis partijomis. Tad darbo tikrai netrūks! Tuos, kas nori prisidėti prie kampanijos, kviečiame susisiekti el. paštu komunikacija@lijot.lt“, – sakė K. Pašukytė.

Iniciatyva „Man ne dzin“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.