Ekspedicijos pėsčiomis „Išsaugokime Baltiją“ dalyviai: žinome, kad privalome veikti dabar

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vis prastėjančią Baltijos jūros būklę, ugdyti jūros tausojimo kultūrą ir įkvėpti aplinkinius imtis konkrečių veiksmų kovo 11 d. organizuojamas ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ (Save The Baltic Sea) startas. 9 mėnesius truksiančios ekspedicijos metu aplinkos apsaugos aktyvistų komanda pėsčiomis žygiuos per 8 Baltijos jūros šalis ir nukeliaus beveik 6000 kilometrų. Sustojimuose prie organizuojamų veiklų prisijungs mokslininkai, valdžios, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ekologijos aktyvistai, vietos bendruomenės, o tam tikrose atkarpose kartu žygiuoti galės ir visi norintys.

Pagrindinis tikslas – visuomenės edukacija

Pasak ekspedicijos vadovo Giedriaus Bučo, nors Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką, šią liūdną statistiką vis dar galime pakeisti ir taip prisidėti prie jos išsaugojimo ateities kartoms.
„Visiems ekspedicijos komandos nariams – žygeiviams, mokslininkams ir komunikacijos specialistams, Baltijos jūra yra pačių stipriausių sentimentų vieta. Privalome atkreipti visuomenės, politinės bendruomenės dėmesį ir skatinti imtis veiksmų, kurie leistų mums džiaugtis jūra ir ateityje. Norime būti ta platforma, kurios pagalba žmonėms priimtinu ir paveikiu būdu būtų galima paviešinti mokslininkų nuogąstavimus, tyrimus, inovacijas ir būdus, kaip visi galime pagerinti jos būklę“, – sakė ekspedicijos vadovas G. Bučas.

Ekspedicijos komunikacijos koordinatoriaus Pijaus Balandos teigimu, būtent visuomenės edukacija yra pagrindinis kovo 11 dieną prasidėsiančios ekspedicijos tikslas.

„Pristatant ekspediciją įvairiose konferencijose, parodose, visuomeniniuose renginiuose pastebime, kad nors žmonių empatija jūrai yra stipri ir jiems aktualus jos likimas, žinių apie dabartinę situaciją yra per mažai. Būtent dėl šios priežasties norime viešinti mokslinę medžiagą, leisti žmonėms patiems įsitikinti ir pamatyti, kokia yra tikroji Baltijos ekosistemos būklė. Esu tikras, kad ir žygeivių komanda visos kelionės metu pamatys nuostabių, neatrastų Baltijos pakrantės vietų. Kartu įvertinsime ir žmogaus veiklos padarinius, kuriuos dar ne taip ryškiai juntame mūsų jūros pusėje. Visais ekspedicijoje padarytais atradimais dalinsimės ne tik su Lietuvos, bet ir kitomis su Baltija besiribojančių šalių visuomenėmis“, – dalinosi P. Balanda.

Skleidžiama žinutė svarbi visam regionui

Pasak ekspedicijos mokslo įsitraukimo koordinatorės, jūrų biologės Lauros Stukonytės, nors Lietuva turi tik 90 kilometrų Baltijos jūros pakrantę, daugybė žmonių džiaugiasi jos teikiamomis dovanomis: nuo poilsio ir maudynių, valgomos žuvies, sukuriamų darbo vietų iki pajūrio turizmo teikiamos ekonominės naudos. Prastėjant jūros būklei šioms akivaizdžioms dovanoms kyla didžiulis pavojus, todėl išsaugoti sveikas jūros ekosistemas turėtų būti svarbu visai mūsų šaliai.

„Tiesą sakant visa tai galioja visam Baltijos jūros regionui, kuriame skleisime savo žinutę. Tarša, klimato kaita, pernelyg intensyvi žvejyba ir kitas iš mūsų aplinkos ateinantis spaudimas – grėsmė mūsų visų gerovei. Besiruošiant ekspedicijai, bendraujant su vandens tyrėjais, jūrų biologais, patys išmokstame labai daug. Jūra tapo kasdiene veikla, dalyku, apie kurį galvoji prieš miegą ir iškart nubudus. Tačiau yra jausmas, kad išties galime padėti jūrai išlikti ir tai motyvuoja toliau dirbti, stengtis, pasiekti daugiau žmonių, prijungti daugiau mokslinių partnerių. Suprantame, kad privalome veikti dabar ir tai yra svarbiausia“, – sakė ekspedicijos mokslo įsitraukimo koordinatorė ir jūrų biologė Laura Stukonytė.

Sunkus, tačiau prasmingas iššūkis

Ekspedicijos vadovui Giedriui Bučui ši ekspedicija nebus pirmoji – 2020 m. jis organizavo žygį „Už švarią Lietuvą“, kurio metu dalyviai 80 dienų savanoriškai jungėsi prie žygeivio įvairiuose Lietuvos kraštuose ir rinko kelyje rastas atliekas. Anot pašnekovo, žygis pėsčiomis aplink Baltijos jūrą bus kelis kartus sudėtingesnis.

„Žygeiviai privalo pasiruošti psichologiškai, fiziškai ir emociškai, kadangi dauguma jų devyniems mėnesiams palieka darbus, draugus ir mėgiamas veiklas. Tam reikia daugybės treniruočių, paskaitų ir meditacijos. Kiekvienas ekspedicijos narys taip pat turi savo funkcijas, kurias turės atlikti žygio metu: atsakomybė už komunikaciją, maršruto sekimą, maisto ruošimą, nakvynių vietų paiešką – viskas bus daroma žygiuojančių žmonių, lietuje ir vasaros karštyje kasdien nueinančių po 30 kilometrų. Be fizinių iššūkių privalėsime įtikinti visuomenę ir verslus, iš kurių dažnai sulaukiame problemos neigimo arba požiūrio, kad problema didžiulė, tačiau dėl visko kalta industrija, žemės ūkis ir kitos valstybės. Tai nėra visiška tiesa. Matome daugybę pokyčių, kuriuos galime atlikti patys ir taip ženkliai sumažinti problemos mastą. Turime suprasti, kad būtent mūsų vartojimo įpročiai ir verčia plaukti laivus, užsiimti žuvininkyste. Kuomet visuomenė išreiškia savo rūpestį tam tikromis problemomis, tai skatina pokyčius ir politikoje, ir versle. Visi esame problemos dalimi, tad galime būti ir jos sprendimo dalimi“, – sakė ekspedicijos vadovas.

Pasak vieno iš žygeivių ir žygio maršruto koordinatoriaus Karolio Rasalo, žygiuoti pėsčiomis aplink Baltiją paskatino noras prisidėti prie prasmingesnės ir vertybiškai artimos veiklos.

„Prieš prisijungdamas prie ekspedicijos dirbau IT srityje, tačiau nuolat lankė mintys, kad norisi veikti kažką prasmingo. Galiausiai likimas susiklostė taip, jog kai nusprendžiau išeiti iš „patogaus” darbo, bei pradėjau ieškoti širdžiai artimesnio užsiėmimo, draugai pasidalino neįtikėtinu darbo skelbimu su pasiūlymu prisijungti prie gamtosauginės ekspedicijos komandos. Iškart supratau, kad tai skamba kaip mano svajonės išpildymas, kadangi labiausiai mane motyvuoja galimybė prisidėti prie realių pokyčių išsaugant Baltijos jūrą. Komplimentai ir puikiai komandai, kuri neskaičiuodama savo energijos sunkiai dirba, kad šis projektas pavyktų“, – džiaugėsi žygio maršruto koordinatorius K. Rasalas.

Visą surinktą informaciją ir žygeivių progresą galima sekti svetainėje savebaltic.eu ir ekspedicijos socialinės medijos kanaluose:
Facebook https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Instagram – https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/

Ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.