„Dideli maži ekranai“ – medijų raštingumo projektas Lietuvos mokykloms
„Dideli maži ekranai“ – nuo 2016 m. vykdomas medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ projektas Lietuvos mokykloms, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Britų taryba. Šiuo projektu siekiama ugdyti jaunimo ir jų ugdytojų medijų raštingumo gebėjimus, ypatingą dėmesį kreipiant audiovizualinėms medijoms ir mokiniams aktualiems medijų produktams: kino filmams, reklamoms, socialiniams tinklams, vaizdo žaidimams, televizijos laidoms ir serialams, multimedijų žurnalistikos pasakojimams.
„Mintis pradėti projektą kilo siekiant padėti mokykloms atverti duris kasdieniam vaikų ir jaunimo pasauliui, kuriame itin svarbų vaidmenį atlieka audiovizualinės, judančių vaizdų medijos, taip skatinant mokyklos ir laisvalaikio aplinkos, aukštosios ir populiariosios kultūros, mokytojo ir mokinio dialogą. Įgyvendinant projekto veiklas – mokymus, kūrybinius seminarus mokytojams, medijų raštingumo pamokas, paskaitas, kūrybines dirbtuves mokiniams – bendradarbiaujama su įvairių medijų sričių specialistais, pavyzdžiui: su žurnalistu ir fotografu Artūru Morozovu, kino režisieriais Eitvydu Doškumi, Marija Stonyte, Elena Kairyte, skaitmeninės rinkodaros strategu Tomu Nemura, skaitmeninių technologijų ir patirčių kūrėju Vaidu Gecevičiumi ir kt.“, – sakė edukologė, „Meno avilio“ projektų vadovė Dovilė Alėbaitė.
Medijų raštingumas – esminė XXI a. kompetencija
Projektas sujungia skirtingas kalbines bendruomenes, įtraukia jautrių socialinių grupių jaunuolius iš bendrojo ugdymo, suaugusiųjų ir profesinių mokyklų, stengiasi sudominti tuos asmenis, kurie sunkiai pasiduoda formaliajam ugdymui.
„Ugdome medijų raštingumo kompetenciją, kurią, kaip vieną esminių XXI a. kompetencijų, įvardija dauguma Europos ir pasaulio valstybių. Deja, bet Lietuvoje vis dar nėra bendro ir sistemingo šios kompetencijos ugdymo mokyklose, nors, vėlgi, jos svarba neabejojama. Taigi vienas svarbiausių projekto uždavinių yra suteikti mokytojams žinių, įrankių ir pasitikėjimo savimi, kad medijų raštingumą ugdančios užduotys taptų integralia įvairių ugdomųjų dalykų pamokų dalimi“, – sakė D. Alėbaitė.
Pasak pašnekovės, projekto metu itin daug dėmesio skiriama judančių vaizdų kalbos pažinimui, supratimui, kaip ir kodėl tam tikri filmavimo, montažo, garso takelio sprendimai veikia mūsų emocijas, formuoja požiūrį į pasaulį, pasirinkimus.
„Įdomu pastebėti, kad projekto prieiga – audiovizualinės medijos – padėjo sudominti ir motyvuoti mokymosi sunkumus patiriančius ar jautrioms socialinėms grupėms priklausančius mokinius. Pastebėjome, kad mokiniai, neįsitraukiantys į, pavyzdžiui, literatūrinio kūrinio aptarimą, įsitraukia į filmo ar pamokoje išbandyto vaizdo žaidimo analizę ar prisiima lyderio vaidmenį su bendraklasiais kuriant reklamą kūrybinių dirbtuvių metu“, – pasakojo D. Alėbaitė.
Augantis dalyvių skaičius
Per projekto gyvavimo laiką jame jau dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. įvairių Lietuvos miestų ir miestelių mokinių ir mokytojų. Vykdant dalyvių atranką, didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigoms, veikiančioms tautine įvairove pasižyminčiuose regionuose.
„Šiais mokslo metais įvyks jau aštuntasis projekto sezonas, tad per tiek laiko turėjome galimybę bendradarbiauti su įvairiomis Lietuvos bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų mokyklomis, profesinio rengimo centrais, jaunuolių socializacijos centru, šauniais įvairių dalykų mokytojais. Kiekvienais metais projekte norinčių dalyvauti yra daugiau, nei galime priimti. Žinome, kad yra mokytojų, kurie naudojasi projekto metodine medžiaga ir savanoriškai veda medijų raštingumo pamokas projektui pasibaigus, kad yra mokinių, po projekto pasirinkusių ir siekiančių karjeros šiuolaikinių medijų srityje“, – džiaugėsi D. Alėbaitė.
Anot pašnekovės, projekto metu vykstančios kūrybinės dirbtuvės mokiniams tampa svarbia karjeros ugdymo dalimi, nes mokiniai susipažįsta su perspektyviomis profesijomis, įkvepiančiais medijų industrijos atstovais, mokosi tokių techninių įgūdžių kaip filmavimas, programavimas, montažas, stengiasi bendradarbiauti su bendraklasiais, vėliau viešai pristatyti savo kūrinį vietos bendruomenei.
„Labai džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Britų taryba, Lietuvos kultūros tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės finansavimas suteikia galimybę plėtoti vieną ilgiausiai vykstančių medijų raštingumo projektų šalyje. Medijų raštingumas neretai suprantamas siaurai, dažniausiai kaip įgūdžiai, padedantys atpažinti netikras naujienas ir propagandą, todėl mes, pasirinkę ugdyti medijų raštingumą per mokiniams aktualių medijų produktų analizę ir kūrybą, turėjome įrodyti, kodėl ši prieiga buvo vertinga. Turbūt labiausiai džiugina tai, kad būtent dėl šios prieigos medijų raštingumo projektas tapo universalus ir buvo pamėgtas mokyklose, kuriose dėstoma rusų, lenkų, lietuvių kalbomis, kurios moko delinkventinius, iš formaliojo ugdymo proceso pasitraukusius arba priešingai – gabius, meninę kryptį pasirinkusius mokinius. Ypač vertiname tai, kad mūsų ir partnerių noras siekti kokybinio, ilgalaikio, o ne kiekybinio poveikio, sutampa“, – sakė projekto vadovė.
Kaip prisijungti prie projekto?
Dalyvauti visose projekto veiklose yra kviečiamos ugdymo įstaigos, esančios regionuose, pasižyminčiuose tautine įvairove: Klaipėdos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Vilniaus rajono, Visagino ir kt.
„Šių metų spalio pabaigoje prasidės aštuntasis „Dideli maži ekranai“ projekto sezono startas. Kviesime 12 bendrojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų prisijungti prie visų šio projekto veiklų. Skelbsime dalyvių atranką, todėl kviečiu sekti naujienas „Meno avilio“ socialinių medijų paskyrose, projekto „Dideli maži ekranai“ svetainėje. Tiems, kuriems nepavyks prisijungti prie projekto, nusiminti nereikėtų – mes nuolat organizuojame atvirus seminarus, esame sukūrę nemažai metodinių priemonių, vaizdo pamokų, kuriomis gali naudotis ugdymo įstaigos iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų. Be to, kiekvienais metais įgyvendinti projekto veiklas priimame keletą savanorių ir praktikantų. Vieni padeda įgyvendinti projekto veiklas, prisideda prie metodinės medžiagos kūrimo, mokymų koordinavimo, kiti rašo bakalauro ar magistro darbus medijų raštingumo tema, atlikdami tyrimą apie projekto poveikį“, – sakė D. Alebaitė.
Projektas „Dideli maži ekranai“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Inovatyvios Lietuvos“ kategorijoje.
