Bendruomenės centras „Miesto laboratorija“ ragina vilniečius prisidėti prie tvaresnio gyvenimo idėjų sklaidos

Neįprastą bendruomenės centrą, kurio pagrindinė kūrimo idėja yra tvarus vystymasis, galima atrasti Sapiegų parke, Antakalnyje, Vilniuje. Tai tvarus ir aplinkai draugiškas edukacinis bendruomenės centras, kuriame galima rasti kavinę, atvirą renginių erdvę, ekoinovacijas, hidroponinį daržą, edukacinį sodą, galeriją ir „pasidaryk pats“ lauko žaidimų aikštelę vaikams.

Pasak centro direktorės Godos Sosnovskienės, didžiausias „Miesto laboratorijos“ turtas ir parama – vietiniai žmonės, antakalniečiai, ne tik savo rankomis padėję sukurti šią vietą, bet ir aktyviai prisidedantys prie tolesnio jos vystymo.

Su Goda kalbėjomės apie iniciatyvos „Miesto laboratorija“ pradžią, kylančius iššūkius ir tolesnius bendruomenės centro ateities planus.

Papasakokite trumpai apie iniciatyvą, kaip kilo mintis pradėti?

Idėjinė „Miesto laboratorijos“ komanda susibūrė „Antakalnio darže“ – tai iki šiol gyvuojanti miesto daržininkystės iniciatyva Sapiegų parke, Antakalnyje. Pirmus metus bendruomenės šiltnamyje auginome pomidorus, susidraugavome, supratome, kad mus vienija panašios vertybės ir interesai: bendruomeniškumas, meilė gamtai, tvaresnio ir aplinką tausojančio gyvenimo būdo idėjos. Pradėjome organizuoti įvairius atvirus ir švietėjiškus renginius vietos bendruomenei: Kaimynų dieną, Derliaus šventę, Restoranų dieną, kalėdinių vainikų pynimo dirbtuves, galiausiai – kalėdinę mugę Sapiegų parke. Supratome, kad esame stipri komanda ir galime nuveikti kažką daugiau. Pradėjome svajoti – kas apie bendruomenišką kavinę, kas apie išmanų tvarias ir aplinką tausojančias idėjas propaguojantį centrą. Galiausiai visas svajones sudėjome į vieną, kas šiandien ir yra „Miesto laboratorija“.

 

Su kokiais iššūkiais susiduriate vykdydami iniciatyvą?

Gana ankstyvame projekto planavimo etape supratome, kad norėsime būti finansiškai nepriklausomi ir veikti kaip socialinis verslas, didžiąją savo uždirbto pelno dalį reinvestuojantys į darbą su bendruomene bei švietimą aplinkosaugos srityje. Šiandien bendruomeniška „Miesto laboratorijos“ kavinė ne tik buria žmones, bet ir finansiškai išlaiko visą projektą. O kur dar užklupusi pandemija, privertusi gerai pasukti galvas, kaip užsidarius ir neatleidžiant darbuotojų išgyventi beveik dvejus metus. Bet viską ilgainiui išsprendžiame, o po kiekvienos užklupusios krizės išeiname paaugusios, pasimokiusios, labiau patyrusios ir stipresnės.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiatės?

Kad „Miesto laboratoriją“ mums pavyko paversti tikru bendruomenės centru – ilgainiui tai iš tiesų tapo vietinius gyventojus jungiančia vieta. Čia susitinka kaimynai, aplinkinių darželių ar mokyklų vaikų tėvai, mokytojai, senjorai, kurie mielai užsuka kavos. Antra vertus, tai tapo erdve ne tik pasibūti, bet ir veikti bei kurti – antakalniečiai „Miesto laboratorijoje“ inicijuoja savo ar draugų parodas, įvairius klubus, dirbtuves, mokymus ar koncertus.

Kitas smagus dalykas, kad „Miesto laboratorija“ tapo tvarių kasdienių pasirinkimų įkvėpimo vieta. Labai dažnai matome ateinančius žmones ir atsivedančius draugus ar vaikus pasidomėti, kas yra hidroponinis daržas, besifotografuojančius prie sienos piešinio „Naujos rūšys“. Miestiečiai labai palaiko mūsų tvaresnio gyvenimo mieste eksperimentus ir patys aktyviai juose dalyvauja: jau senokai esame atsisakę išsinešti skirtų vienkartinių puodelių ar indų, pasitelkdami pilkojo vandens sistemą taupome vandenį tualete, skaičiuojame virtuvėje generuojamus maisto likučius. Visa tai čia besilankantiems žmonės yra be galo įdomu ir įkvepia gyventi tvariau.

Kaip sekasi bendradarbiauti su kitomis iniciatyvomis, organizacijomis?

Bendradarbiavimas su kitomis iniciatyvomis bei organizacijomis mums – didelė prasmė ir vertė, todėl palaikome ryšį su skirtingais socialiniais verslais („Pirmas blynas“, „Tėviškės krautuvėlė“), kitomis bendruomeninėmis iniciatyvomis, kultūriniais ir meniniais projektais.

Kaip būrėte bendruomenę? Kaip žmonės prisidėjo kuriant ir tęsiant iniciatyvą?

Nuo pat pradžių, kai dar tik svajojome apie „Miesto laboratoriją“ ir per įvairiausius pačių organizuotus renginius rinkome lėšas, kalbėjome, kad kursime vietą antakalniečiams kartu su jais pačiais. Įsikurdami kvietėme vietos gyventojus prisidėti remontuojant ir tvarkant pastatą, įrengiant sodą ar atnaujinant baldus. Visi kartu savanoriškais pagrindais dirbome, dažėme, plovėme, šveitėme, rinkome indus, baldus, paskui patys kartu su kaimynais ruošdavome vėlyvuosius pusryčius. Visą laiką ore sklandė bendruomeniškumo ir bendrasavininkiškumo dvasia. Stengiamės jos neprarasti ir šiandien.

Kaip bendruomenės veikla keičia žmonių gyvenimus? Galbūt galite pasidalinti geraisiais pavyzdžiais?

Bendruomeniškumo didmiestyje idėja gali skambėti kiek keistai, lyg koks anachronizmas, nes mieste dažniausiai gyvename atskiruose butuose, dažnai nepažįstame net artimiausių laiptinės kaimynų. Tuo tarpu „Miesto laboratorijoje“ mes kuriame savotišką kaimą, kur visi vieni kitus pažįsta, o jei nepažįsta, lengvai susipažins – per vaikus, per augintinius, per veiklas ar prisėsdami prie vieno didelio bendro stalo. Būtent dideli stalai, prie kurių kviesdavome prisėsti nepažįstamus žmones, buvo mūsų pirmas žingsnis drąsinant antakalniečius susipažinti. Pradžioje išdėliodavome lapus su taisyklėmis, kaip elgtis prie stalo prisėdus nepažįstamajam, kad žmonės atsipalaiduotų ir suprastų, kad iš pradžių visiems šiek tiek nedrąsu. Smagu tai, kad ilgainiui jokios pagalbos nebereikėjo, ir šiandien „Miesto laboratorijoje“ įprasta prie vieno stalo matyti susėdusius iki tol nebendravusius kaimynus ar ištisas šeimas.

Papasakokite plačiau apie organizacijos ateities planus.

Šiuo metu daug dirbame su „Miesto laboratorijos“ kavinės maisto likučių valdymu. Daug eksperimentuojame, mokomės, diegiame inovatyvias programas, ieškome sprendimų ir metodų, kaip mūsų virtuvę padaryti kuo tvaresnę, paliekančią kuo mažesnį pėdsaką. Tam skirsime artimiausius metus, o kas bus toliau, nežinome, – tikriausiai kažkas įdomaus.

Iniciatyva „Miesto laboratorija“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekte „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.