Asociacijos ,,Angelų mamos“ vadovė: stengiamės tapti saugiu prieglobsčiu kūdikio netekusioms mamoms

„Angelų mamos“ – ne pelno siekianti organizacija, vienijanti nėštumą patyrusių ir kūdikio netektį išgyvenančių mamų ir jų artimųjų bendruomenę. Organizacija siekia ne tik prisidėti prie nutrūkusio nėštumo, kūdikio netekties stigmos visuomenėje mažinimo ir temos aktualizavimo, bet ir, bendradarbiaudama su įvairių sričių specialistais, šeimoms teikti įvairiapusę psichologinę ar socialinę pagalbą.

Apie organizacijos įkūrimą, Lietuvoje vis dar gajus stereotipus ir tai, kodėl taip svarbu leisti sau gedėti, sutiko papasakoti šios organizacijos prezidentė Diana Judkevič.

Erdvė dalytis išgyvenimais

Pasak asociacijos „Angelų mamos“ vadovės, ypač ankstyvoje nėštumo stadijoje įvykusi kūdikio netektis – tabu tema ne tik daugumai moterų, bet ir jų artimųjų. Dėl šios priežasties saugi palaikymo platforma, kurioje jos gali drąsiai atsiverti, dalytis savo jausmais ir išgyvenimais, yra be galo reikalinga.

„Pirminė ir dažniausia žmonių, netekusių kūdikio, patirtis – visuomenės nejautrumas, netekties fakto atmetimas, nežinojimas, kaip bendrauti su gedėtojais. Iš tiesų, susidūrus su kūdikio netektimi asmeniškai, iš pradžių atrodo, jog taip nutiko tik tau: niekas apie tai nekalba, jautiesi priversta užsidaryti savyje ir apie tai nekalbėti, nes kitiems labai nepatogu klausytis. O kai ši patirtis ir spengianti tyla lieka nugrūstos į pasąmonę, menksta psichoemocinės gerovės galimybės, gali atsirasti psichikos sutrikimų rizika. Iniciatyva kilo iš tylos, kurioje per daug skausminga būti. Savo organizacijos veiklomis sprendžiame informacijos stokos problemas, tiek kalbėdami apie netektį išgyvenančias mamas ir tėčius, tiek ir apie visuomenę, stengiamės sugriauti tylos sieną ir paskatinti dialogą“, – sako D. Judkevič.

Organizacijos vadovė atvira – gyvename agresyvios rinkodaros ir nuomonės formuotojų įtakos laikais, kai įvaizdis tapo svarbesnis už tikrovę, o visur besišypsantys laimingi žmonės nebeatspindi realaus kasdienio gyvenimo.

„Deja, negalime išspręsti visų medicininių problemų – ne visi kūdikiai gimsta, ne visi išgyvena. Tiesa, šiuolaikinė medicina jau pažengusi tiek, kad labai sumažėjęs gimusių kūdikių mirtingumas, tačiau prenatalinėje fazėje mirtis ištinka bene kas šeštą kūdikį. Ir baiminantis pakenkti laimingo žmogaus, laimingos visuomenės įvaizdžiui vengiama dalytis kūdikio netekties patirtimi bei skausmu“, – pasakoja D. Judkevič.

Visuomenė vis dar stokoja žinių

Pasak pašnekovės, apie vieną skaudžiausių nelaimių – kūdikio netektį nedrįstama kalbėti dar ir todėl, kad pati visuomenė negeba priimti, pripažinti šio skausmo ir jį lydinčios trauminės patirties.

„Auga kartų kartos, dabar jau iš gražių medijų paveikslėlių įsivaizduojančios motinystę kaip nesibaigiančią šventę. Ir patiria stiprų šoką, kai ištinka kūdikio netektis. Man svarbu, kad visuomenėje būtų matomos moterys, jų artimieji, kurie turi kitokią patirtį. Kad jiems nereikėtų slėptis, nutylėti, bijoti nejaukių pokalbių, kai žinių stokojanti visuomenė ne padeda išgyti, o priešingai – žeidžia. Svarbu, kad žinios apie kūdikio netektį būtų kaupiamos, patogiai aptinkamos ir panaudojamos. Dalyvavimas veikloje taip pat padeda greičiau gyti. Altruizmas prasideda nuo atjautos sau, o projekcija į kitas panašaus likimo moteris leidžia jaustis geriau“, – sako D. Judkevič.

Pašnekovė pripažįsta – vykdant organizacijos veiklą vis dar tenka susidurti su visuomenės stigmomis, įvairiais komentarais ir raginimais šia tema nekalbėti, nesidalyti skausmingomis patirtimis.

„Jei vertiname, kad negimęs kūdikis yra žmogus, dėl jo netekties gedima, kyla praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip šeimai deramai jį palaidoti. Prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta laidojimo tvarka, tačiau ne kiekvienoje ligoninėje yra aiškus algoritmas, kaip ją įgyvendinti. Medikų dažnai dar vertinama, kad embrionas – tai medicininė atlieka. Kai kur embrionai laikomi šaldikliuose ir deginami kas keletą mėnesių. O ar galėtų mama, atsigavusi po patirto šoko, praėjus kuriam laikui pasakyti, kuris kūnelis jos vaiko? Ar jis gali būti atrastas praėjus įstatymo nurodytam 4 dienų laikotarpiui? Dabar yra poreikis surinkti atsakymus į šį ir panašius klausimus ir paskelbti informaciją viešai prieinamoje vietoje“, – dalijasi D. Judkevič.

Džiugina veiklos rezultatai

Anot organizacijos vadovės, pradėjus veiklą atlikta situacijos ir galimybių analizė – kokios veiklos jau vykdomos kitų organizacijų ir yra sėkmingos, o kokios nutrūko, kokių klaidų būta. Jos teigimu, būtent dalijimasis partnerių informacija ir bendradarbiavimas tapo asociacijos „Angelų mamos“ stiprybe.

„Yra puikių organizacijų, iniciatyvų ir jų nedubliuojame. Bendradarbiaujame su Krizinio nėštumo centru, Lietuvos biblioterapijos asociacija, Vilniaus arkivyskupijos organizacijos „Caritas“ mediacijos centru „In pace“, Krizių įveikimo centru, prisijungėme prie psichikos sveikatos ambasadorių judėjimo „Žvelk giliau“. Buvome pakviestos prisijungti prie neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, VšĮ Krizinio nėštumo centro ir VšĮ „Angelo mama“ pagalbos kūdikio netektį išgyvenančiai mamai bei laidojimo algoritmo kūrimo iniciatyvos“, – sako D. Judkevič.

Organizacijos vadovė neslepia – pati tema yra labai subtili, tad ir veiklos rezultatas yra dažnai nepastebimas, tačiau kai kūdikio netekusi mama interneto svetainėje pasodina virtualų medelį, parašo laišką savo mirusiam kūdikiui, aplanko kurią nors iš laidojimo vietų, leidžia sau gedėti ir priima šį itin svarbų gyvenimo įvykį – tai tikras paguodą ir viltį teikiantis organizacijos veiklos rezultatas.

„Labiausiai džiaugiamės matydami, kad žmonėms reikia to, ką darome. Kad mūsų puslapyje ieškoma informacijos ir patvirtinama, jog jos vis dar reikia. Mūsų didžiausias įdirbis per šiuos kelerius metus yra svetainė www.angelumamos.lt. Siekiame būti saugus prieglobstis mamoms, patyrusioms netektį, kad jos galėtų viską rasti vienoje vietoje ir nereikėtų atsakymų ieškoti forumuose ar prieš 10 metų parašytuose straipsniuose. Kad jos galėtų turėti paguodos, patirčių, naudingos informacijos sau ir artimiesiems terpę. Mamoms, netekusioms kūdikio, svarbu gauti patvirtinimą, kad jų skausmas nėra stigmatizuojamas, kad jos gali apie tai prabilti, jei tik jaučia tokį poreikį. Jos gali liudyti savąją patirtį ir įprasminti kūdikio atminimą. Kaskart, gavusios netektį išgyvenančios mamos žinutę su jos istorija, padėka ar prašymu pasikalbėti, jau laimime. Taip pat ne ką mažesnis pasiekimas yra ardoma tylos siena – vis daugiau pokalbių šia tema, kuri privalo būti viešinama ir aktualizuojama“, – sako D. Judkevič.

Savanorių atsiliepimai

Diana: Netekę kūdikio linkstame manyti, kad esame išskirtiniai, vieninteliai tai patyrę ir negebantys „susitvarkyti“. Mes – keistuoliai, netikėliai įsivaizduojamoje tobulybėje. Būtent todėl labai svarbūs šalia esantys žmonės ir bendruomenė, kurie padėtų suprasti, kad tokie nesame. Įsivaizduokime, kad visa Lietuva yra viena didelė palaikymo bendruomenė. Esu dalis „Angelų mamų“, nes tikiu, kad tai įmanoma.

Dalia: Asociacijos veikla man ypatinga atidumu patirčiai, kurią pati esu linkusi laikyti paslaptimi, ir švelnumu. Galimybė klausytis kitų moterų istorijų, domėtis pagalbos būdais leidžia ir pačiai gyti. Džiaugiuosi galėdama padėti nedideliais darbais ir pati gauti seserišką paramą.

Justina: Nė viena moteris, patyrusi kūdikio netektį, neturi to išgyventi viena. Neturi skausmo uždaryti savyje nei tylėti manydama, kad kitam gali būti nepatogu klausytis. Neturi nuvertinti savo netekties nei matuoti savo skausmo kitų skausmu. Tu – ne viena. Todėl privalai būti išgirsta, o tavo vaikelis, nesvarbu, kiek jam buvo savaičių, kai jo netekai, vertas būti pagerbtas.

Audronė: Gyvename pasaulyje, orientuotame į pasitenkinimo ir džiaugsmo patirtis. Tačiau gyvenimas pasiūlo nemažai nepatogumo, skausmo ar net kančios. Kai viena po kitos ėmė keliauti artimų moterų istorijos apie kūdikių netektis ir apėmė sutrikimas supratus, kad nebuvau mokyta, kaip tokiose situacijose elgtis, net grožinės literatūros apie tokias patirtis nebuvau skaičiusi, suvokiau, kokia didžiulė spraga egzistuoja. Ir tai, kad kūdikio netektis panaši į kitas netektis ir kartu kitokia. Ėmiau galvoti ne tik apie sužeistas motinas, bet ir jų aplinką. Kaip mums, esantiems drauge, joms padėti, o ne dar labiau žeisti.

Iniciatyva „Angelų mamos“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje.