Aktyvūs senjorai kuria valstybę: pirmieji skuba prie balsadėžių, rezervuoja kavinių staliukus ir užima pirmąsias teatrų eiles

Gerovės valstybę kuria patirtimi

Kas penktas Lietuvos gyventojas – senjoras. Tačiau, pasak Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorės dr. Zitos Žebrauskienės, išsigąsti nevertėtų, nes senyvo amžiaus žmonės visuomenėje aktyviausi – jie pirmieji skuba prie balsadėžių, rezervuoja kavinių staliukus ir užima pirmąsias teatrų eiles.

„Kuo mes skiriamės nuo kitų? Tikriausiai tik tuo, kad su kiekviena diena esame aktyvesni ir kupini daugiau jėgų. Mes – drauge su visuomene“, – sakė Z. Žebrauskienė.

Anot rektorės, senjorai sparčiai keičiasi, bet visuomenės požiūris per pastaruosius metus į vyresnio amžiaus žmogų taip ir nepakito: „Labiausiai pykdo tokia nuostata: tai juk senjoras, ką jis gali? Visuomenė neteisi – senjorai šiandien jau nebe tie, kurie tik šoka ir dainuoja. Nieko panašaus! Mes esame tarptautinių festivalių nugalėtojai, šnekame keliomis užsienio kalbomis, dar aktyviau nei daugelis sportuojame. Sakyčiau, kad mes ne senstame, o jaunėjame.“

Aktyvios senjorės teigimu, daugelis galvoja, kad senoliai tik aptarinėja ligas, yra išlaikytiniai, bet iš tiesų jie kelia klausimus, kaip išlikti sveikiems ir būti reikalingiems savo valstybei.

„Mes nenorime būti našta Lietuvai. Todėl pirmieji stojome į vakcinacijos savanorių gretas, taip pat savanoriškai padedame muziejuose, tvarkome kapines, mokomės užsienio kalbų ir išvykę į užsienį mezgame kontaktus, galiausiai dalijamės savo išmintimi ir patarimais su aplinkiniais. Kiekvieną dieną valstybę kuriame savo patirtimi ir gilia išmintimi“, – sakė Z. Žebrauskienė.

Pašnekovė įsitikinusi – laimingas ir aktyvus senjoras yra stiprios valstybės pagrindas. Kuo daugiau jų sutiksime gatvėje, tuo turtingesnė bus valstybė: „Atsiranda vis daugiau senjorų, kurie pradeda įgyvendinti savo gyvenimo svajones. Pavyzdžiui, išdrįsta pradėti šokti. Nemažai ir senolių, kurie be aplinkinių padrąsinimo netampa aktyvūs. Tačiau bendruomenėje tokie baisumai pranyksta: visi esame lygūs, nebesijaučiame vieniši, tampame drąsesni dalytis idėjomis.“

Skirtingos kartos – dėl žalios ir stiprios Lietuvos

Iniciatyvių senjorų netrūksta Lazdijuose. Čia susibūrė, gali atrodyti, du visiškai skirtingi pasauliai – žymūs Lietuvos dizaineriai ir mėgstantys siuvinėti senjorai. Kaip pasakoja idėjos „Šiandien yra vakar“ sumanytoja Ermita Kirdeikytė, šia iniciatyva norima padėti vienišiems senoliams ir atkreipti jos bendraamžių dėmesį į vertybinius pasirinkimus.

„Idėja gimė iš santykio su savo močiutėmis patirties – jos mano gyvenime užėmė ypatingą vietą. Su viena jų taip ir nespėjau atsisveikinti ir kaltinu save dėl nepakankamai skirto laiko. Su kita močiute aš užaugau, todėl ryšys tarp mudviejų išliko iki dabar. Kol ji yra, pati nesijaučiu vieniša. Sunkūs jausmai paskatino mane imtis iniciatyvos, kurios tikslas yra padrąsinti žmones permąstyti savo vertybinius pasirinkimus ir prisiminti tai, kas šiame gyvenime kiekvienam turėtų būti svarbiausia“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Pasak jos, projekto idėja kilo iš močiutės pomėgio siuvinėti, norėta jį įprasminti. Tačiau siektinas pokytis yra žymiai platesnis – kviesti visuomenę atkurti santykį tarp skirtingų kartų.

„Bendradarbiaudami mes tampame stipresni – galime nuveikti daugiau, pasiekti tikslų greičiau ir efektyviau. Labai džiugu ir tai, kad kurtos rankinės yra pagamintos iš perdirbamų medžiagų, dėl to esame atsakingi piliečiai ir galvojame apie pakartotinį vartojimą. Norime prisidėti prie to, kad mūsų Lietuva būtų žalesnė“, – sakė E. Kirdeikytė.

Tokiu bendradarbiavimu džiaugiasi ir Lazdijų senjorai. Švietimo centro metodininkė Rasa Jušinskienė sako, kad Trečiojo amžiaus universiteto studentų darbai, atgimę unikalių rankinių pavidalu, nustebino ir tapo savotišku priminimu, kad galima semtis patirties iš praeities.

„Sutikę dizainerius senjorai nepagailėjo patarimų – tai labai jautri akimirka ir įrodymas, kad kartų draugystė gali būti abipusiškai naudinga“, – kalbėjo pašnekovė.

E. Kirdeikytė primena – šiandien kiekvienas esame atsakingas už ateitį: „Vien Lietuvoje turime daugiau nei pusę milijono garbaus amžiaus žmonių, kurie, net ir negyvendami vieni, jaučiasi vieniši. Aš labai bijau likti viena, jaustis vieniša. Todėl pasakiau sau: jeigu galiu šiandien kažką dėl to padaryti – darysiu. Kviečiu prie to prisidėti ir kitus. Esu įsitikinusi, kad mūsų valstybė stipri tiek, kiek joje yra gerai besijaučiančių, aktyvių senjorų. Tai mus daro stipresnius.“

Griauna sienas inovatyvumu

Siuvinėti moka ir Birštono senjorai, tačiau, net ir smogus pandemijai, Trečiojo amžiaus universitete vis tiek norėjo laiką leisti drauge. Ilgai nelaukę ėmėsi spręsti problemą – per mažiau nei kelis mėnesius perprato išmaniųjų įrenginių galvosūkius.

„Nelengvas iššūkis, tačiau šiandien mūsų senjorai jau nebebijo išmaniųjų įrenginių. Jie drąsiai žaidžia žaidimus su anūkais ir, galiu prisipažinti, nė kiek jiems nenusileidžia. Skambina giminaičiams į užsienį ar susimoka sąskaitas už elektrą ir vandenį“, – pasakojo Birštono Trečiojo amžiaus universiteto vadovė Nijolė Jakimonienė.

Informacinis raštingumas senjorams ne tik tapo nauja galimybe, bet ir papildoma priemone pasiekti vieniems kitus ir taip sumažinti vienišumo jausmą.

„Karantino metu ilgėjomės galimybės lankyti paskaitas, bendrauti, dalytis kūrybinėmis idėjomis, tad proga vėl būti kartu mums buvo džiuginanti. Išmokę naudotis šiuo puikiu instrumentu, sugriovėme sienas. Lyg niekur nieko vykdėme ir socialines, ir kūrybiškumą skatinančias iniciatyvas. Džiugu, kad ir vyresni žmonės nori praplėsti savo galimybių ribas“, – sakė N. Jakimonienė.

Jos teigimu, pusė šimto išmanių senolių – ne riba. Tokia galimybe jau susidomėjo ir daugiau bendruomenės narių.

„Matome, kad senjorai nori būti aktyvūs, kartu su miestelio bendruomene prisidėti prie įvairių veiklų, kurti inovatyvią Lietuvą. Jie dega noru išmokti tai, ko dar visai neseniai bijojo. Svarbiausia nesustoti: vis iš naujo mokytis, tobulėti, įgyti naujų įgūdžių. Šiandien suprantame, kad mūsų veikla praturtina ne tik pačių asmeninį, bet ir aplinkinių gyvenimą. Galime jaustis visaverčiais valstybės kūrėjais.“