Kęstučio Kaltenio vardo suteikimas Skinderiškio dendrologiniam parkui

Skinderiškio dendrologinis parkas įkurtas 1971 metais. Parko įkūrėjas ir jo puoselėtojas Kęstutis Kaltenis. Šiais metais minėjome parko įkūrimo 50-metį. Nors parkas vadinasi Skinderiškio dendrologiniu parku, tiek vietiniai gyventojai, tiek svečiai kitaip ir nevadina – Kaltenio parkas. Todėl mūsų iniciatyva – suteikti parkui jo įkūrėjo vardą.

Lietuvos viduryje, Žemaičių aukštumos ir Vidurio lygumos sandūroje, prie Šušvės vingių, žaliuoja Skinderiškio dendrologinis parkas. Jis užima 125 ha teritoriją, suskirstytas pagal geografines augalų kilmės zonas. Dendrologinio želdyno vardą gavo dėl jame tarpstančių daugelio rūšių iš įvairių pasaulio kraštų atgabentų egzotiškų medžių, krūmų, lianų, kurie paprastai auginami vien botanikos ir dendrologiniuose soduose. Čia auga 1 300 rūšių, porūšių,formų ir veislių medžių, krūmų, lianų. Parko įkūrėjas – Kęstutis Kaltenis, 1993 m. apdovanotas Valdo Adamkaus premija. Didžioji dalis augmenijos pasodinta paties Kęstučio Kaltenio rankomis. Taip pat didžiąją jų dalį Kęstutis pats užaugino iš sėklų. Ypač didžiuojamasi magnolijų gausa, kurių žiedai kasmet pavasarį į parką sutraukia daugybę lankytojų. Parko įkūrėjas Lietuvos tūkstantmečio proga buvo užsimojęs jų pasodinti 1000. Dabar jos nesuskaičiuojamos, nes auga visoje teritorijoje. Prieš gerą dešimtmetį K. Kaltenis Pajieslio gyventojams padovanojo 150 magnolijų – tiek, kiek kaimui metų. Dabar parke įrengti apžvalgos bokšteliai, pavėsinės, suolai, informacinės rodyklės, aikštelė vaikams. O nuo parko įkūrimo prabėgo jau 50 metų!

Pajieslio bendruomenės centras inicijavo lėšų rinkimą medžio skulptūrai, skirtai parko 50- mečiui, pastatyti. Skulptūrą išdrožė garsus visoje Lietuvoje ir net užsienyje menininkas Vytautas Ulevičius.

Prie iniciatyvos prisidėjo daugiau kaip 50 aukotojų. Surinkome 2000 eurų. Nuostabaus grožio skulptūra jau puošia centrinę parko aikštelę. Dabar bendruomenės centras kreipėsi į Kėdainių rajono žmones, į visus kraštiečius, išsibarsčiusius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kad pritartų, jog parkui būtų suteiktas K. Kaltenio vardas.
Pajieslio bendruomenė nuolat kreipia dėmesį į Skinderiškio parką, kuris, manome, reprezentuoja mūzų kraštą. Ten yra ideali vieta bendruomenės suėjimams, ypač Joninių šventei, kuri tapusi mūsų tradicija. Prieš keletą metų parko teritorijoje vyko festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Palaikome glaudžius ryšius su Valstybinės Miškų urėdijos Radviliškio padaliniu, o jo globon dabar yra perėjęs Skinderiškio parkas. Matydami, kad vienas parko darbuotojas neaprėpia tokios platumos, pasisiūlome į talkas ir šiemet pavasarį ypač aktyviai susirinkome nugrėbti takus, sutvarkyti šakas. Taip pat aplankome jau garbaus amžiaus Kęstutį Kaltenį, kartu prisimename, kaip kūrėsi parkas. Šiais metais, kai buvo pašventinta parko jubiliejui skirta skulptūra, daug dėmesio susirinkusieji skyrė parko įkūrėjui. 2008 m. sausį Pajieslio bendruomenės iniciatyva K. Kaltenis pagerbtas Žemės ūkio ministerijos organizuojamo konkurso ,,Lietuvos kaimo spindulys“ premija. 2011 m. birželio 2 d., per Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo iškilmes, K. Kalteniui buvo įteikta Viktoro Bergo premija –- už atsidavimą savo profesijai, nenuilstamą triūsą puoselėjant miškus.

Pajieslio bendruomenė įsitikinusi, jog už savo viso sunkaus darbo nuopelnus, už atsidavimą gimtajam kraštui, už rūpestį gamta Skinderiškio dendrologinis parkas teisėtai gali vadintis Kęstučio Kaltenio vardu.

Pajieslio bendruomenės centras vykdė ir vykdo daug įvairių iniciatyvų. Kai bendruomenę, kaip ir visą Lietuvą, palietė COVID-19, nutarėme kuo galėdami pasirūpinti savo bendruomenės žmonėmis. Kaukės tuo metu brangiai kainavo, ne visi turėjo galimybę įsigyti ar pasisiūti.

Susisiekėme su Labdaros ir paramos fondu „Rūpestinga širdelė“. Ji bendruomenės prašymu atsiuntė daugkartinio naudojimo kaukių, kurių bendra vertė 290 Eur. Kaukės buvo padalintos tiems gyventojams, kurie dažniau eina į parduotuvę, ne vien senjorams.
Gražią iniciatyvą kartu su bendruomenės centru surengė kaimo ūkininkai.
„Likite namuose. Sulaukite naujo derliaus sveiki ir stiprūs, nes jūsų išmintis yra mūsų ateitis. Pajieslio krašto ūkininkai”,- štai su tokiu linkėjimu Pajieslio gyventojai, kuriems yra ne mažiau kaip 65-eri ( o tokių šiame krašte 100 su viršum), gavo lauknešėlius. Visi buvo maloniai nustebinti. Ir ne todėl, kad lauknešėlyje sausainiai, kruopos ir dribsniai. Kaip sako senjorai-juk didžioji dauguma tikrai esame maistu apsirūpinę. Tačiau vietinių ūkininkų dėmesys ypač pamalonino, kai kuriuos sugraudino iki ašarų. Girdėjome žodžius -Tegul Jūsų atjauta grįžta pas jus dvigubu gerumu ir sėkme pavasario darbuose. O mes liekame namuose.

Parduotuvės savininkai Aurelija ir Gintaras Krasauskai prisidėjo prie bendruomenės iniciatyvų. Jie vykdė ir dabar vykdo akcijas – maistas į namus. Tereikia paskambinti jiems, susakyti ką atvežti ir jie nuveža prekes į namus, neimdami už tai jokio mokesčio. Vyresni gyventojai, kuriems sunkiau atvykti į parduotuvę, naudojasi šia paslauga.
Mūsų kaimas – mūsų namai. O savo namais mes patys ir rūpinamės!